Susisiekimo ministerija pristatė Susisiekimo plėtros programos pažangos priemonės „Skatinti alternatyviųjų degalų naudojimą transporto sektoriuje“ veiklos „Miesto ir priemiestinio viešojo transporto priemonių parko atnaujinimas, skatinant naudoti visai netaršias transporto priemones“ finansavimo sąlygas socialiniams ir ekonominiams partneriams.

Pasak susisiekimo viceministrės Agnės Vaicekavičiūtės, labai svarbu kuo greičiau pradėti didžiąją viešojo transporto transformaciją. „Šiandien pristatoma priemonė – tik viena, mūsų tikslas – iki 2030-ųjų pakeisti visą viešąjį transportą. Pristatomi projektai yra valstybės indėlis, didžiųjų miestų savivaldybės jau dabar planuoja ir vykdo transformacijas,“ – sakė viceministrė, tikėdamasi konstruktyvios pristatymo dalyvių diskusijos.

Susisiekimo ministerijos Biudžeto ir investicijų departamento ES investicijų koordinavimo skyriaus patarėja Rasa Tomonienė pristatė esmines finansavimo sąlygų aprašo nuostatas, priminė, kiek ir iš kokių fondų lėšų yra skirta miesto ir priemiestinio viešojo transporto priemonių parkams atnaujinti.

75 mln. Eur žadama skirti iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ (angl. Recovery and Resilience Facility) (RRF)) lėšų, kur 69 mln. Eur numatyta viešojo transporto priemonėms, 6 mln. Eur įsigytų viešojo transporto priemonių įkrovimo / papildymo infrastruktūrai.

Planuojamas pristatyti elektra varomų viešojo transporto priemonių (autobusų) skaičius: – 35 vnt. (2024 m. II ketv.), 115 vnt. (2025 m. II ketv.) ir 230 vnt. (2026 m. II ketv.). Numatomas finansavimo intensyvumas – iki 80 proc. nuo transporto priemonės vertės.

R. Tomonienė taip pat kalbėjo apie tai, kaip bus atrenkami projektai, kas juos administruos. „Pareiškėjai šiuo atveju – 42 savivaldybės, arba tos, kurios nėra parengusios Darnaus judumo miestuose planų. Projektą jos įgyvendins kartu su partneriais. Galimi partneriai – pareiškėjo teritorijoje paslaugas teikiančios įmonės, kurios turi sudariusios viešųjų paslaugų sutartis keleiviams vežti. Skatiname keletą savivaldybių jungtis į vieną projektą, tokiu būdu bus galima palankesnėmis sąlygomis įsigyti daugiau transporto priemonių. Finansavimo pirmumas bus teikiamas tokiems projektams“, – sakė R. Tomonienė.

Ji taip pat kalbėjo apie tai, kada galės būti nutrauktas kvietimas teikti projektų planus, kas bus atsakingas už projektų parengimą, kokiomis proporcijomis bus finansuojamos išlaidos. „Vienam projektui finansuoti bus skiriama ne daugiau kaip 15 mln eurų, vienai transporto priemonei – ne daugiau kaip 300 tūkst. eurų“, – priminė pranešėja.

Projektų įgyvendinimo trukmė – ne ilgiau kaip iki 2026 balandžio 30 d.

R. Tomonienė taip pat pristatė minimalius reikalavimus įsigyjamoms transporto priemonėms. Numatyta, jog bus finansuojamas elektra varomos transporto priemonės.

Pristatymo dalyviai uždavė klausimus Susisiekimo ministerijos atstovams. Tarp jų – finansavimo galimybės, būsimasis Išimties reglamentas, kuris kol kas dar nėra paskelbtas ir kt.

Keleivių vežėjams kilo klausimų, kodėl galima rinktis tik iš vienos alternatyvos  – elektros, kodėl neįtraukti biodegalai, kurie Alternatyvių degalų įstatyme yra paminėti ir kurio CO2 emisija yra neigiama. Taip pat keltas klausimas dėl minamalaus sėdimųjų ir stovimųjų vietų skaičiaus transporto priemonėse, dėl žemagrindės dalies vietos autobusuose, būtinybės nustatyti, kurioje salono vietoje yra žemagrindė dalis.

Keleivių vežėjai domėjosi, kaip turi būti įgyvendintas projektas, kokius kokybės reikalavimus kelti, kad nebūtų atsižvelgiama vien tik į mažesnę transporto priemonių kainą.

Taip pat kilo klausimas, kodėl nenumatomas valstybės finansavimas tolimojo susisiekimo transporto priemonėms atnaujinti. Pasak Susisiekimo ministerijos atstovų, tam bus numatyta atskira priemonė.

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotrauka