Bendrovė „SG dujos“ atidarė pirmąją suslėgtų gamtinių dujų (angl. CNG, liet. – SGD) pildymo stotį ekologiškų automobilių savininkams Kaune. Visą parą veikianti ir visiems vartotojams atvira SGD pildymo savitarnos stotis įkurta Ašigalio g. 6P. Šiemet tai jau antroji nauja atviro naudojimo SGD stotis – „SG dujos“ sausį atidarė SGD stotį Vilniuje.

„Toliau plečiame SGD viešos prieigos taškų tinklą ir tikimės spartaus SGD transporto priemonių skaičiaus augimo. Jeigu anksčiau išskirtinai orientavomės į uždaro tipo SGD infrastruktūros sukūrimą ir palaikymą didžiųjų miestų autobusų parkuose, padidėjus valstybės ir visuomenės dėmesiui klimato kaitai ir ekologijai, steigsime daugiau atvirų SGD stočių. Džiaugiamės, kad pradėjus veikti stočiai Kaune, užpildėme ypač svarbią grandį Lietuvos infrastruktūros žemėlapyje – nuo šiol naudojant SGD jau galima apkeliauti praktiškai visą Lietuvą. Tikimės, kad dabar, kai atviros SGD stotys jau veikia Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, SGD automobilius dėl jų ekologiškumo ir ekonomiškumo rinksis vis daugiau įmonių ir gyventojų“, – sako „SG dujos“ direktorius ir Lietuvos alternatyvaus kuro ir infrastruktūros asociacijos (ADIA) prezidentas Virginijus Korsakas.

Šiuo metu Europoje galima įsigyti net 68 gamtinėmis dujomis varomų automobilių modelius – nuo SGD varomų mažų miestuose naudoti skirtų automobilių iki modernių miesto autobusų ir vilkikų.

Suslėgtomis gamtinėmis dujomis varomi automobiliai vienu pildymu gali įveikti iki 1000 km atstumus, o suskystintomis gamtinėmis dujomis (angl. LNG, liet. -SkGD) varomi vilkikai, net iki 1600 km. Europoje šiuo metu sparčiai auga SGD ir SkGD pildymo stočių tinklas – asociacijos „NGVA Europe“ 2019 m. gruodžio mėn. duomenimis SGD stočių Europoje šiuo metu yra jau 3742, o SkGD – 249 viešo naudojimo stotys. Europoje pernai buvo užregistruota 70 tūkst. naujų lengvųjų SGD keleivinių automobilių, 9 tūkst. lengvųjų komercinių automobilių, 2 tūkst. autobusų, 2 tūkst. SGD sunkvežimių, 4,5 tūkst. SkGD vilkikų. Iš viso Europoje šiuo metu važinėja 1,3 mln. SGD lengvųjų automobilių, 16 tūkst. autobusų, 9 tūkst. SGD sunkvežimių, 6 tūkst. SkGD vilkikų.

„Nors Lietuvoje valstybės dėmesys ekologiško kuro plėtrai auga, gerėja mokestinė aplinka, spartesnei plėtrai to nepakanka. Vis dar neišnaudojame didžiulio SGD terminalo Klaipėdoje resursų, nėra jokios paskatos įmonėms ir gyventojams persėsti iš dyzelinių automobilių į SGD automobilius, dėl užsitęsusių biurokratinių trikdžių Lietuvoje jau kelis metus nepavyksta įkurti tarptautiniams vežėjams skirtos pirmosios SkGD stoties Kalvarijoje. Jeigu ketiname išlaikyti Europos Sąjungoje numatytą ambicingą SGD ir SkGD automobilių skaičiaus augimo ir klimatui neutralios ekonomikos kūrimo grafiką, reikia veikti čia ir dabar – sutelkti visų valdžios, privataus verslo ir automobilių gamintojų iniciatyvas“, – sako V. Korsakas.

ADIA duomenimis, Lietuvoje šiuo metu veikia 6 atviro naudojimo SGD stotys ir kol kas nei vienos SkGD stoties, šalyje važinėja apie 300 SGD autobusų, naudojamų 11 miestų autobusų parkuose, apie 150 įmonėms ir privatiems asmenims priklausančių lengvųjų automobilių, 2 SGD sunkvežimiai – šiukšliavežiai.

Planuojama, kad 2020-2021 m. „SG dujos” prie Panevėžio ir Kalvarijos atidarys pirmąsias atviro tipo SkGD/SGD stotis, skirtas tolimojo susisiekimo transportui, taip pat įkurs atviro tipo SkGD ir SGD stotį Lazdėnuose. Tikimasi, kad strateginėse Lietuvos vietose įkūrus naujas stotis, gamtinės dujos taps patrauklia alternatyva tarptautinėms tolimojo susisiekimo ir krovinių pervežimo bendrovėms, privatiems asmenims ir mažoms bei vidutinėms įmonėms.

Gamtinių dujų transportui asociacijos „NGVA Europe“ ir Europos biodujų asociacijos EBA duomenimis, iki 2030 m. SGD stočių tinklas Europoje išaugs iki 10 tūkst., o SkGD – iki 2 tūkst. Planuojama, kad per artimiausius 10 metų lengvųjų SGD automobilių Europoje skaičius išaugs nuo 1,3 mln., iki 13 mln., autobusų – nuo 16 tūkst. iki 110 tūkst., SGD sunkvežimių nuo 9 tūkst. iki 190 tūkst., sparčiausiai prognozuojamas SkGD vilkikų augimas– nuo 6 tūkst. iki 280 tūkst.

Dujiniai varikliai pasižymi mažiausiu poveikiu aplinkai iš visų vidaus degimo variklių. Palyginus su dyzelinu varomais varikliais CO2 emisiją sumažina 15 proc. naudojant gamtines dujas (metaną) ir net 90 proc., kuomet naudojamos ir biodujos (biometanas).

SG Dujos informacija ir nuotraukos