Lietuvos geležinkeliai žengia į naują istorijos etapą – baigtas vienas didžiausių šalies geležinkelių infrastruktūros modernizavimo projektų, iš esmės keičiantis Lietuvos transporto sistemos ateitį. LTG grupės infrastruktūros bendrovė „LTG Infra“ baigė Vilnius–Klaipėda geležinkelio linijos elektrifikavimo darbus. Įgyvendinus 457 mln. eurų vertės projektą, elektrifikuotų geležinkelių dalis Lietuvoje išaugo daugiau nei tris kartus – nuo maždaug 8 iki beveik 28 procentų. Pirmą kartą šalies istorijoje elektrine trauka galima pasiekti Klaipėdos jūrų uostą pagrindine Lietuvos geležinkelių jungtimi.
Šis istorinis pasiekimas pažymėtas simboline pirmojo elektrinio keleivinio traukinio kelione iš Vilniaus į Klaipėdą. Pirmasis reisas tapo ne tik užbaigto elektrifikacijos projekto simboliu, bet ir naujo Lietuvos geležinkelių raidos etapo pradžia – nuo dyzelinės traukos prie modernesnio, efektyvesnio ir aplinkai draugiškesnio transporto.
„Lietuvos geležinkelių istorijoje šiandien verčiame naują puslapį – elektrifikavome pagrindinę šalies geležinkelio jungtį nuo Vilniaus iki pat Klaipėdos uosto. Tai vienas tų darbų, kurių reikšmė matuojama ne milijonais ar kilometrais, bet tuo, ką jis duos mūsų šaliai ateinančiais dešimtmečiais. Geležinkelis yra viena svarbiausių šalies susisiekimo ir ekonomikos arterijų, todėl kuo ji modernesnė, tuo daugiau galimybių turi visa Lietuva. Dabar svarbu šias galimybes išnaudoti, o Lietuvai – judėti pirmyn”, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.
Vilnius–Klaipėda geležinkelio linijos elektrifikacija – strateginės reikšmės investicija į Lietuvos transporto ateitį. Modernizuotas intensyviausiai naudojamas šalies geležinkelių koridorius, kuriuo vyksta reikšminga keleivių ir krovinių vežimo dalis. Elektrifikavus šią jungtį, sudarytos sąlygos iš esmės keisti keleivių ir krovinių vežimo organizavimą, mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, didinti geležinkelių konkurencingumą ir reikšmingai mažinti transporto sektoriaus poveikį aplinkai.
„Šiandien kalbame ne tik apie užbaigtą infrastruktūros projektą. Kalbame apie istorinį pokytį Lietuvos geležinkeliuose, kurio reikšmę jausime dar ne vieną dešimtmetį. Elektrifikavome pagrindinę šalies geležinkelio arteriją ir sukūrėme pagrindą naujos kartos keleivių bei krovinių vežimui. Tai vienas didžiausių technologinių žingsnių Lietuvos geležinkelių istorijoje, leidžiantis mums pereiti prie efektyvesnės, švaresnės ir konkurencingesnės transporto sistemos. Šiandien pirmą kartą į Klaipėdą išvykstantis elektrinis keleivinis traukinys yra geriausias įrodymas, kad ši didžiulė investicija jau virsta realiais pokyčiais“, – sako LTG grupės laikinasis generalinis direktorius Arūnas Rumskas.
Vilnius–Klaipėda elektrifikacijos projektas savo mastu yra vienas reikšmingiausių Lietuvos geležinkelių infrastruktūros modernizavimo darbų per nepriklausomybės laikotarpį. Įgyvendinus projektą elektrifikuota 363 km geležinkelio infrastruktūros.
„Tai pirmasis tokio masto geležinkelių elektrifikavimo projektas Lietuvoje per daugiau kaip 50 metų. Elektrifikuodami 363 km ilgio ruožą įgijome naujų kompetencijų, išmokome dirbti su pažangiausiomis technologijomis ir sustiprinome organizacijos pasirengimą ateities infrastruktūros projektams. Ši patirtis įrodo, kad galime sėkmingai įgyvendinti net ir sudėtingiausius projektus užtikrindami nenutrūkstamą geležinkelių veiklą“, – sako „LTG Infra“ generalinis direktorius Vytis Žalimas.
Iki šiol Lietuvoje buvo elektrifikuoti tik Vilnius–Kaunas, Vilnius–Kena ir Lentvaris–Trakai ruožai. Naujoji elektrifikuota jungtis iš esmės išplečia elektrinės traukos galimybes – sujungia keturis didžiausius Lietuvos miestus ir strategiškai svarbų Klaipėdos jūrų uostą.
Tai ypač reikšmingas pokytis šalies ekonomikai. Elektrinė trauka sudaro galimybes efektyviau vežti krovinius pagrindiniu Lietuvos transporto koridoriumi, mažinti vežimo sąnaudas ir stiprinti geležinkelių, kaip vienos svarbiausių šalies logistikos sistemos dalių, konkurencingumą.
Projektas įgyvendintas trimis etapais: Vilniaus geležinkelio mazge, ruože Kaišiadorys–Radviliškis ir ruože Radviliškis–Klaipėda. Bendra investicijų vertė siekia apie 457 mln. eurų, iš kurių 231 mln. eurų finansuota Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis.
Užbaigus elektrifikavimo darbus, Vilnius–Klaipėda linija parengta elektrinių keleivinių traukinių eismui. Šį istorinį pasiekimą įprasmino pirmoji elektrinio keleivinio traukinio kelionė iš sostinės į uostamiestį. Šiuo maršrutu keliauja apie 40 proc. visų Lietuvos geležinkeliais vykstančių keleivių, todėl elektrifikacijos nauda ilgainiui bus juntama didelei daliai šalies gyventojų. Elektrifikuota infrastruktūra atveria kelią naujos kartos traukiniams, modernesnėms kelionėms ir tvaresniam susisiekimui tarp didžiausių Lietuvos miestų.
Vertinama, kad pradėjus plačiau naudoti elektrinius keleivinius ir krovininius traukinius kasmet bus galima išvengti apie 150 tūkst. tonų CO₂ emisijų. Tai reikšmingas indėlis į Lietuvos klimato kaitos mažinimo tikslus ir vienas svarbiausių žingsnių mažinant geležinkelių transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro.
Susisiekimo ministerijos informacija
Linos Jakubauskienės nuotraukos