Gruodžio 9-ąją LR Seimo Ekonomikos komitete svarstytos numatomos tolimojo susisiekimo autobusais reformos. Pirmiausia reformos pagrindimą pristatė Lietuvos transporto saugos administracija, vėliau apie įžvelgiamas problemas bei numanomas grėsmes kalbėjo Lietuvos keleivių vežimo asociacijos prezidentas Gintaras Nakutis. Ekonomikos komiteto atstovai bei prie diskusijos prisijungę specialistai domėjosi, kam reikalinga reforma, svarstė, ar jai tinkamai pasirengta ir stebėjosi, kodėl reformą skubama įgyvendinti tinkamai nepagrindus ekonomiškai, neapklausus visuomenės.
Dauguma kalbėjusiųjų pabrėžė, jog reforma stumiama primygtinai, neišanalizavus situacijos, negavus atsiliepimų iš regioninės valdžios bei visuomenės. „Šis klausimas kol kas netinkamai parengtas. Mūsų komiteto pozicija – reikia surengti papildomus klausymus šiam klausimui išnagrinėti. Tai, ką daro LTSA, turėtų peržiūrėti ir naujasis susisiekimo ministras, kol kas klausimas pateiktas netinkamai“, – sakė Seimo narys Andrius Kupčinskas, atkreipęs dėmesį ir į kitus LTSA pristatyme pateiktus galinčius suklaidinti faktus.
Pasak Seimo nario Viktoro Fiodorovo, besiklausant LTSA pozicijos, susidarė keistas vaizdas. „Tarsi kalbama apie tai, kad reikia padėti mažų miestų savivaldybėms, tačiau pasiūlymai – tik teoriniai. Problemą reikia spręsti ne taip. Per koronaviruso pandemiją mūsų vežėjai ir taip patyrė didžiulius nuostolius. Kai kalbama apie keleivių patogumą – keista. Akivaizdu, kad, priėmus reformą, keleiviams situacija blogės, jie turės persėsti, tai tikrai negali būti patogiau. Galima prognozuoti, jog dėl to dalis žmonių persės į nuosavus automobilius“, – sakė Seimo narys.
Seimo narys Jonas Pinskus bandė sulyginti reformą su vykdyta Vilniaus mieste, kai atsirado greitieji maršrutai ir privežamieji prie jų. Vis dėlto ir jis kalbėjo apie tai, kad reikalinga platesnė diskusija, į problemą dera žvelgti iš vartotojo pozicijos.
Gintautas Paluckas priminė medikų priesaką: nepakenk: „Nesuprantu, kaip keleiviui gali būti geriau persėsti, kaip tai yra efektyviau paslaugos vartotojo atžvilgiu. LTSA siūloma reforma – antiregioninė politika, jei pažiūrėtume į LTSA piešiamas schemas. Norėčiau paantrinti – reikalingas atskiras posėdis, atskira pozicija, o kol kas reikia „užtraukti rankinį“ šiai reformai ir šiuo laikotarpiu netrikdyti visuomenės ir politikų“.
Jam pritarė ir Paulius Saudargas. Pasak jo, dabartiniu tarpuvaldžio laikotarpiu sprendimų priimti negalima, reikia palikti laiko naujajam susisiekimo ministrui įsigilinti, kad jis galėtų prisiimti politinę atsakomybę už reformos įgyvendinimą. „Turime žinoti maršrutų poreikį, kiek keleivių važiuoja. Reikia platesnės analizės, tik tada galėtume judėti toliau“, – teigė P. Saudargas.
Asociacijos „Linava“ atstovas Andrius Burba kalbėjo apie tai, kad platesnės diskusijos rengiantis reformai būtinos. „Šiuo metu Lietuvos geležinkeliams skiriama 30 mln. eurų subsidijų, matome grėsmę, kad, įgyvendinus reformą, po keleto metų liktų tik susisiekimas tarp miestų geležinkeliu, o mes, keleivių vežėjai, taptume tik pavežėjančiais iki geležinkelio linijų. Ko gero, tai ir yra pagrindinis reformos interesas, apie kurį mes kol kas nekalbame. Kaip žinia, susisiekimas geležinkeliu vadinamas vietiniu, todėl subsidijuojamas, o tolimojo susisiekimo vežėjai autobusais subsidijų negauna. Nesyk pateikėme savo pasiūlymus LTSA, vis dėlto į juos nė sykio atsižvelgta nebuvo“, – sakė A. Burba.
Reformai nepritarė ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius. „Matome, kad keleivių vežėjai teikia paslaugą sėkmingai, investuoja ne tik į naujas transporto priemones, bet ir į infrastruktūrą, negaudami jokių subsidijų iš valstybės, tik kompensacijas už lengvatomis besinaudojančius keleivius. Manau, kad LTSA pristatomas klausimas yra neišspręstas, neišdiskutuotas, reikia į jį gilintis. Verslas dabar išgyvena sunkų laikotarpį, keleivių vežėjai patiria nuostolius. Be to, norėčiau atkreipti dėmesį ir į tai, kad į Konkurencijos tarybą dėl neva pažeidžiamos konkurencijos sudarius tiesioginius sandorius su vežėjais, kreiptasi ne iš Lietuvos. Manau, siūlomą tolimojo susisiekimo reformą reikėtų išdiskutuoti su visais socialiniais partneriais, skubėti neverta“, – siūlė V. Janulevičius.
Bendrovės „Kautra“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas priminė, jog „Kautra“ yra seniausia įmonė Lietuvoje, vežėjai nuolat investuoja ne tik į naujus autobusus, bet ir į infrastruktūrą. „Vežėjai, kurie šiuo metu dirba rinkoje, nepažeidė jokio įstatymo, jie moka mokesčius valstybei, perka naujus autobusus, investuoja į infrastruktūrą. Esame pastatę stotį Vilkaviškyje, kuri yra regione. Dabar pristatoma reforma atrodo ne kaip reforma, bet kaip verslo perskirstymas. Institucijos supriešino dvi lygiavertes transporto rūšis – autobusus ir geležinkelį, teisės aktais proteguojami geležinkeliai. Mes, keleivių vežėjai, turime labai daug klausimų, mus glumina įvardinimas, kad privatus kapitalas tarsi „nuneša“ savivaldybių, gal ir valstybės pinigus. Daugiausia nerimo kelia kontekstas, kelias, kuriuo einama, kaip daroma reforma. Ji vykdoma kabinetuose, proteguojami Lietuvos geležinkeliai, į mūsų pateiktus klausimus mums neatsakoma, į mūsų poziciją neatsižvelgiama. Baiminamės, kad po reformos tarpmiestinio susisiekimo autobusais nieko neliks. Norėčiau pabrėžti: mes – ne prieš reformas, bet esame tik už tokias, kurios būtų išdiskutuotos, dėl kurių nenukentėtų viešas interesas, juolab – keleiviai“, – teigia L. Skardžiukas.
Klaipėdietis ekspertas Andrius Petrošius pabrėžė, jog valstybė turėtų apsispręsti, kuriuo keliu eiti. „Nėra normalu, kai klausimas skubinamas nepamatuotai, kai sutartis su vežėjais siekiama nutraukti viduryje jų galiojimo. Manau, trejų metų laikotarpis – protingas laikas, kad reformai būtų pasirengta. Dabartiniai rinkos dalyviai turi būti informuojami apie būsimus pokyčius. Akcentai turi būti sudėlioti gerokai iš anksto, nes keleivių vežimas – tai didelės investicijos, tolimojo susisiekimo autobusas kainuoja nuo 150 iki 300 tūkst. eurų“, – priminė A. Petrošius.
Susisiekimo viceministras Vladislovas Kondratovičius kalbėjo apie tai, jog dėl reformos diskutuojama. „Mūsų, kaip ministerijos, pozicija – išlaikyti sutartis su vežėjais iki jų pabaigos, iki 2023-iųjų, kol jos nustos galioti. Tai būtų geriausias variantas. Susisiekimo ministerija nestumia šio klausimo, gerai, kad jis iškeltas į dabartinį lygmenį. Ir mums kyla klausimas – kieno iniciatyva stumiama reforma“, – klausė viceministras.
Kazimieras Starkevičius visų pirma siūlė stabdyti naujų teisės aktų priėmimą, organizuoti diskusijas, suformuoti valstybės poziciją ir įtvirtinti ją Kelių transporto kodekse, suformuoti reformos tikslus ir t. t.
Norintiems išklausyti visą diskusiją galima čia.
8 klausimas dėl tolimojo susisiekimo nuo 2:09:30 iki 3:02:00 val.
G. Nakučio pristatymo skaidres rasite čia.
Lina Jakubauskienė
LKVA nuotrauka
