Sausio 10-ąją Lietuvos keleivių vežimo asociacija pakvietė savo narius aptarti aktualių pastarojo meto klausimų, tarp jų – ir vieninga transporto bilietų sistema. Vėliau LKVA atstovai prisijungė prie Seimo Ekonomikos komiteto Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitečio posėdžio, kur savo elektroninio bilieto sistemą pristatė „LTG Link“ vadovas Linas Baužys, vėliau savo poziciją šiuo klausimu išsakė tiek politikai, tiek verslo atstovai..

LKVA pasitarime prezidentas Gintaras Nakutis trumpai pristatė Danijos vieningo transporto bilieto sistemą, keleivių vežėjai diskutavo apie galimos sistemos privalumus bei trūkumus. Vežėjų manymu, svarstyti šį klausimą pernelyg anksti, reikia platesnių diskusijų, kaip jis galėtų veikti. Labai svarbu, kad sistema nebūtų pernelyg sudėtinga, suprantama keleiviui, jei visuomenei ji bus primesta, patirs nesėkmę.

Keleivinio transporto įmonių vadovai siūlė, kad pirmiau turėtų būti atlikta studija, išsiaiškinta, ko siekiama diegiant vieningą transporto bilietų sistemą, tik tada būtų galima daryti konkrečias išvadas.

Seimo Ekonomikos komiteto Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitečio posėdyje L. Baužys pristatė naują bilietų pardavimo sistemą, kalbėjo apie jos privalumus. Jo teigimu, sistema turėtų pradėti veikti po mėnesio ar pusantro, numatoma ir partnerystė su didžiųjų šalies miestų viešuoju transportu. „Smart ticketing – tai visų pirma nauja bilietų sistema, kur keleivis vienu mokėjimu galės įsigyti bilietą į bet kurią vietą, taip pat – ir užsienyje“, – pabrėžė L. Baužys.

Jau nuo 2007-ųjų veikiančią informacijos ir bilietų pardavimo sistemą autobusubilietai.lt pristatė bendrovės „Kautra“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas. Jo teigimu, prisijungti prie bilietų pardavimo sistemos nesyk siūlyta ir „LTG Link“, Smiltynės perkėlai ir pan. „Tai – vežėjų maršrutų valdymo, analizės ir bilietų platinimo centrinė sistema. Kiekvienas dalyvis valdo savo kainodarą, grafikus, maršrutus ir panašiai“, – sakė L. Skardžiukas.

Pasak L. Skardžiuko, šiuo metu bilietų pardavimo linija naudojasi daugiau kaip 40 įmonių, vežančių keleivius 360-čia tolimojo susisiekimo maršrutais. Prie sistemos prisijungė ir 150-čia priemiesčio maršrutų vežantys vežėjai. „Keleiviai bilietus gali įsigyti skirtingais būdais – naudodamiesi programėle išmaniajame telefone, interneto svetainėje, autobusų stočių kasose ir savitarnos terminaluose“, – pabrėžė „Kautros“ vadovas.

Parlamentaras Kristijonas Bartaševičius klausė, ar tikrai Lietuvai reikia vieningos bilieto sistemos. Jo teigimu, didžiuosiuose miestuose jau sukurtos skirtingos bilietų sistemos, Kaune – „Žiogas“, Vilniuje – „Trafi“, kiekvienas iš miestų siekia naudotis savąja sistema.

Susisiekimo ministerijos Ateities susisiekimo politikos grupės vadovas Gražvydas Jakubauskas teigė, jog  geriausiai bilieto centralizacijos vyksta regionų lygmenyje. „Vieningo bilieto sistemos nelabai kur pasaulyje rasi, kiek man žinoma, tokią turi tik Estija ir Singapūras. Geriausia būtų turėti vieningos paskyros būdu veikiantį bilietą, reikėtų kalbėti apie vieną bilietų pardavimo kanalą, prie kurio galėtų jungtis visi vežėjai“, – sakė G. Jakubauskas.

Pasak L. Skardžiuko, technologiškai sukurti vieningą transporto bilieto sistemą nėra sudėtinga, svarbu, ar yra noras klausimus spręsti. „Svarbiausias tikslas turėtų būti nauda keleiviui. Visų mūsų bendras konkurentas – nuosavas automobilis, kelias – populiarinti viešąjį transportą“, – teigė „Kautros“ vadovas.

Susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė sakė, jog vieningas transporto bilietas – ypatingos svarbos klausimas, nes įtrauktas į Vyriausybės programą. Jos teigimu, reikėtų atsakyti į klausimą, koks jį diegiant turėtų būtų valstybės vaidmuo, o kur turėtų susitarti verslas ar regionai bei miestai, kokios integracijos jiems reikia. A. Vaiciukevičiūtė taip pat kalbėjo apie tai, kad ketinama atnaujinti sistemą „Vintra“, kuri skirta kelionių viešuoju transportu maršruto paieškai ir planavimui. Viceministrė pristatė šiuo metu Susisiekimo ministerijos daromus darbus, taip pat – ateities planus.

Visą Seimo Ekonomikos komiteto Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitečio posėdžio medžiagą galima pasižiūrėti čia:

https://www.youtube.com/watch?v=voI6n9FpcEk,

pradžia nuo 30:18.

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotrauka