Birželio 28-30 dienomis Švedijos „Scania“ gamintojai pakvietė grupę keleivių vežėjų iš Lietuvos susipažinti su pastaruoju metu gamykloje įdiegtomis naujovėmis, „Scania“ gamintojų filosofija, taip pat – naujos kartus skirtingų modifikacijų autobusais. Be lietuvių, renginyje dalyvavo ir vežėjai iš Latvijos bei Norvegijos.

Naujovių – gausu

Keleivių vežėjams parengta itin intensyvi programa. Teorinę dalį keitė autobusų bandymai tiek „Scania“ bandymų trasoje, tiek viešojo naudojimo keliuose. Kiekvienas susitikimo dalyvis galėjo rinktis bet kurį iš trylikos pristatytų autobusų ir išbandyti jo galimybes. Be to, vežėjų grupės apsilankė elektrinių autobusų baterijų bandymų laboratorijoje bei variklių blokus transporto priemonėms gaminančioje gamykloje.

Pasak „Scania Lietuva“ vadovo Dariaus Snieškos, visų pirma gamintojai siekė supažindinti keleivių vežėjus su naujos kartos autobusais, kuriuose daug techninių naujovių: pakeistos pavarų dėžės, varikliai, kita įranga. Keletą metų iš eilės panašių atnaujinimų nebūta. „Gamintojas nutarė, kad reikia supažindinti klientus su naujovėmis plačiau, ne tik nuotoliniu būdu – tiesioginis ryšys daug svarbesnis nei distancinis. Iki šių metų pradžios „Scania“ nepriimdavo klientų grupių dėl Covid-19 pandemijos. Kai karantino sugriežtinimai buvo panaikinti, švedai nepraleido progos pasikviesti klientų – tiek tų, kurie jau eksploatuoja „Scania“ autobusus, tiek tų, kurie apie tai dar tik galvoja“, – dėsto D. Snieška.

Jo teigimu, „Scania“ autobusai Lietuvoje vežioja keleivius Vilniaus mieste,  o didžiausios Lietuvos tarpmiestinių ir turistinių vežimų kompanijos eksploatuoja ne vieną „Scania“ autobusą. „Gamintojams buvo labai svarbu supažindinti keleivių vežėjus su skirtingų segmentų autobusais, pademonstruoti, kaip keičiasi jų technologijos. Pamatėme aiškią gamintojų kryptį – alternatyvūs degalai, kurie jau artimiausiu metu keis dyzelinius variklius“.

Pastaruoju metu pasaulis susiduria su vis naujais iššūkiais, kurių numatyti nebuvo įmanoma, tai – ir Covid-19 pandemija, ir Rusijos sukeltas karas Ukrainoje. „Atsiranda problemų su komponentų, detalių tiekimu, kai kurios grandinės dar neatsistačiusios po pandemijos. Nors neapibrėžtumas didelis, tačiau „Scania“ nestovi vietoje, gamintojas prisitaiko prie naujų iššūkių, kuria naujoves, įvertindamas galimas rizikas. Pagrindinė kryptis šiuo metu – energijos efektyvumas, prioritetas teikiamas elektriniams autobusams, miesto – 100 proc., nuo 2029-ųjų visi „Scania“ gaminami miesto autobusai bus elektriniai arba varomi kitais alternatyviais degalais. Šiek tiek kita situacija su tarpmiesčio autobusais, kur vien tik elektra visų sprendimų įgyvendinti taip greitai nepavyks. Kol kas numatomos tos degalų rūšys, kurios gali būti alternatyva dyzelinuui – tai biodujos, biodyzelinas. Šiuo metu suskystintomis biodujomis varomas autobusas gali nuvažiuoti daugiau kaip 1000 kilometrų, be to, jas naudojant sprendžiami energijos tvarumo, ekologijos klausimai. Be abejo, net ir šio segmento transporto priemonių ateitis bus elektra, čia tik laiko klausimas, kuris priklauso tiek nuo transporto priemonių gamintojų, tiek nuo krovimo infrastruktūros bei pačios elektros energijos tiekėjų“, – pabrėžia D. Snieška.

Anot jo, labai svarbi ir naujoji „Scania“ variklių karta: „Tai – ne tik varikliai, tai – visa jėgos agregatų linija: pavarų dėžės, reduktoriai ir pan. Atnaujinti dyzeliniai varikliai leis vežėjams sutapyti apie 8 proc. degalų, lyginant su dabartinėmis „Scania“ transporto priemonėmis. Tai – išties daug vežėjams, kurie per metus nuvažiuoja šimtus tūkstančių kilometrų. Svarbu suprasti, kad net vidaus degimo varikliai dar nėra pasiekę maksimalaus efektyvumo limito. Ši variklių linija skiriama klientams, kurie maršrutuose negali naudoti vien tik elektrinių autobusų“.

Ateities projektai

Dar viena „Scania“ gaminamų autobusų kryptis – autonomija. „Tai nėra fantazija keliems dešimtmečiams į priekį ar pasvaičiojimai, tikrai kur kas greičiau pamatysime miestų gatvėse bei keliuose autobusus be vairuotojo. Tai ypač svarbu dabar, kai keleivinio transporto įmonėms vairuotojų trūksta katastrofiškai“, – sako D. Snieška.

Jo teigimu, savivaldis komercinis transportas patrauklus ir dėl to, kad jį galima naudoti visą parą, jis nepriklauso nuo vairuotojo, todėl yra ekonomiškesnis: „Savivaldžiam autobusui nereikia pietų pertraukos, nereikia laikytis darbo ir poilsio režimo. Be abejo, pirminė investicija bus brangi, tačiau atsiperkamumas – didelis, nes didžiausią transporto priemonių išlaikymo dalį sudaro degalai bei darbo užmokestis vairuotojui. Finansiškai savivaldžio transporto diegimas yra logiškas, todėl žadama eiti šia kryptimi“.

Be to, automatizuotos sistemos padeda išvengti vadinamojo žmogiškojo veiksnio, jos daro kur kas mažiau klaidų. „Į savivaldes transporto priemones labai daug investuojama, kol kas jos bandomos ten, kur mažiau kliūčių, mažesni transporto srautai, vis dėlto ateityje visas miesto transportas bus autonominis. Tai – ne utopija, nes prieš keletą metų apie elektrinių autobusų baterijas kalbėdami buvome skeptiški. Dabar krovininiame transporte jau naudojamos 640 kW baterijos, kurios suteikia galimybę sunkiasvoriams sunkvežimiams nuvažiuoti ilgesnį atstumą. Ši riba taip pat bus gana greitai peržengta, gamintojai per keletą ateinančių metų pristatys ir 1000 kWh baterijas, kurios leis naudoti elektrinius sunkvežimius ir autobusus ne tik vietiniams, bet ir tolimiems pervežimams“, – kalba „Scania Lietuva“ vadovas.

Pasak D. Snieškos, svarbi ir modulinė „Scania“ važiuoklės konstrukcija, kurią galima pritaikyti skirtingo ilgio ir modelio autobusams.

Keleivių vežėjai: įspūdžiai – tik geri

Bendrovės „Kautra“ Vilniaus filialo vadovas Karolis Kairaitis sako panašiame renginyje dalyvavęs pirmą kartą. „Ypač buvo įdomu susipažinti su naujomis technologijomis, taip pat – naujomis verslo formomis. Teorija buvo dėstoma aiškiai, suprantamai, su pavyzdžiais, ne sausai. Akivaizdu, jog „Scania“ žvelgia į priekį, rūpinasi tvaria ateitimi, atsakingai žiūri į ekologiją. Mūsų įmonė ateityje žada rinktis elektra varomas transporto priemones – buvo puiku pamatyti, jog ir gamintojas žengia ta pačia kryptimi. Labai sudomino ir apsilankymas elektrinių autobusų baterijų bandymų laboratorijoje. Tai, ką pristato „Scania“, nuteikia labai optimistiškai – vieną kartą įkrautomis baterijomis autobusai gali nuvažiuoti vis ilgesnį atstumą“, – sako K. Kairaitis.

Bendrovės „Kauno autobusai“ generaliniam direktoriui Mindaugui Grigeliui taip pat buvo įdomu apsilankyti baterijų bandymo laboratorijoje: „Turėjome galimybę pirmą kartą paliesti rankomis baterijas, stebėjome, kaip jos išbandomos, kokiems parametrams skiriama daugiausia dėmesio. Optimistiškai nuteikė ir žinia, jog po keleto metų bus pristatytos baterijos, su kuriomis autobusas galės nuvažiuoti daugiau kaip tūkstantį kilometrų. Akivaizdu, kad jau po poros metų elektriniai autobusai vieną kartą įkrautomis baterijomis mieste galės nuvažiuoti 500 kilometrų“.

Įspūdį M. Grigeliui paliko ir apsilankymas variklių blokų gamykloje. „Stebino šiuolaikiška įranga, robotizuotas gamybos procesas, sudarytos geros sąlygos darbuotojams. Buvo įdomi ir variklio bloko liejimo technologija, tai, kad jų galvučių grūdinimui naudojamas smėlis. Apsilankymo pas „Scania“ gamintojus programa buvo įtempta, bet labai įdomi ir naudinga. Per gana trumpą laiką įgijome ne tik praktinių, bet ir teorinių žinių“, – sako „Kauno autobusai“ vadovas.

Pirmą kartą gamykloje lankėsi ir bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ generalinis direktorius Darius Aleknavičius. „Puiku, kad vykome su keleivių vežėjų grupe, galėjome išsyk aptarti tai, ką pamatėme. Buvo įdomi visa programa, įspūdį padarė švedų gamintojų kryptis į tvarią transporto plėtrą, į tai daugiausia investuojama. Įgyvendindama savo tikslus, „Scania“ ieško partnerystės tiek su vežėjais, tiek ir kitomis suinteresuotomis šalimis“, – kalba D. Aleknavičius.

Jo teigimu, viešasis transportas pastaruoju metu susiduria su vis naujais iššūkiais: „Vien tik autobusas jau nėra svarbu, vis svarbesnė tampa infrastruktūra, kiti dalykai. Įspūdį paliko apsilankymas baterijų bandymo laboratorijoje, taip pat „Scania“ gamyklos mastai, dydis, apimtys, švediška tvarka, kokybė, požiūris į ekologiją. Mano supratimu, išvyka organizuota puikiai, įgijome daug naujų žinių tiek apie gamyklą, gamintojus, tiek ir apie atskirus projektus. Viskas buvo labai nuosekliai sudėliota. Be to, su „Scania“ gamintojais aptarėme ir mūsų bendrovės iššūkius, supratome, kad, teikdami prioritetą ekologiškam transportui, einame teisingu keliu“, – dėsto bendrovės vadovas.

Bendrovės „Busturas“ generaliniam direktoriui Vaidui Seirackui didžiausią įspūdį paliko naujai pristatytos autonominės technologijos. „Mano supratimu, tai – ateities transportas, nes dabartiniai vairuotojai neturi pamainos, ji nerengiama. Problemų, žinoma, kils dėl nepritaikytos įstatyminės bazės, todėl sunku pasakyti, kada savivaldžių transporto priemonių galėtume tikėtis Lietuvoje“, – sako V. Seirackas.

Jo teigimu, „Scania“ siūlomi sprendimai šaunūs, tik kyla klausimų, ar su visais naujais iššūkiais pavyks susidoroti, kokia bus naujovių diegimo kaina.

Lietuvos keleivių vežimo asociacijos prezidentas Gintaras Nakutis teigė esąs dėkingas tiek „Scania Lietuva“, tiek ir švedų gamintojams už puikiai parengtą ir sudėliotą išvykos programą: „Daug pamatėme, daug sužinojome. Įdomu buvo susipažinti tiek su „Scania“ istorija čia pat gamykloje įrengtame muziejuje, tiek ir su ateities projektais – savivaldžiais autobusais. Manau, jog visi keleivių vežėjai grįžo pasisėmę naujų žinių, patirties, turėdami aiškesnę viešojo transporto viziją“.

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotraukos