Aplinkos ministerija, bendradarbiaudama su „Europos klimato iniciatyvos 2020“ projekto rengėjais, transporto sektoriaus specialistus pakvietė į nuotolinį atnaujinamo Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano (toliau – NEKSVP) pristatymo renginį. Apžvelgtos atnaujinamo NEKSVP transporto sektoriaus priemonės bei aptarta, kaip jos galėtų ar turėtų būti įgyvendinamos.
Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupės patarėja Judita Liukaitytė-Kukienė pristatė atnaujinamą NEKSVP planą, aptarė jo dalis, kurios yra svarbiausios, priminė, dvi jo pagrindines strategijas, tai – energetinė nepriklausomybė ir klimato kaita. „Planas buvo patvirtintas 2019-aisiais, per šį laikotarpį įvyko daug pokyčių tiek ES, tiek įvairiuose reglamentuose. Šalys įpareigotos vieną kartą per 10 metų laikotarpį peržiūrėti patvirtintus planus ir atnaujinti juos pagal esamą situaciją“, – sakė J. Liukaitytė-Kukienė.
Planui papildyti atrinktos 126 papildomos priemonės, šiuo metu rengiama tekstinė jo dalis, birželio 30 d. jau bus parengtas projektas, kuris metus bus taisomas, tikimasi, kad 2024 m. birželio mėn. Vyriausybės nutarimu bus patvirtintas ir pateiktas Europos komisijai.
Kalbėjusioji apžvelgė priemones skirtingose pramonės sektoriuose, taip pat – tikslus, kuriuos, mažindamas ŠESD kiekį, kiekvienas iš jų ketina pasiekti.
Susisiekimo ministerijos atstovas Laurynas Buzys priminė priemones, kurios suplanuotos per artimiausius metus transporto sektoriui, pasidalino nuveiktais darbais bei aktualia informacija, susijusia su NEKSVP plano atnaujinimu, pristatė ŠESD mažinimo tikslus. Pasak jo, transportas yra vienas taršiausių sektorių, daugiausia taršos generuoja lengvieji automobiliai.
L. Buzys taip pat kalbėjo apie artimiausius tikslus sektoriui pereinant prie atsinaujinančios energijos išteklių bei iškastinio kuro naudojimo sumažinimo, taip pat – apie transporto dekarbonizacijos grupę bei jos veiklą.
Pranešėjas pristatė pagrindines NEKSVP plano esamos politikos priemones bei papildomas politikos priemones.
Kristina Gaučė priminė apie EUKI projektą „Geriausių praktikų taikymas kuriant keleivinio transporto politiką“, kurio tikslas – prisidėti prie transporto sektoriaus kuriamų emisijų mažinimo.
Šio projekto rėmuose jau įvyko du diskusijų ciklai (nacionalinių transporto strategijų/programų aptarimas Susisiekimo, Aplinkos ir Energetikos ministerijų lygiu bei Susisiekimo ministerijos diskusija su politikos formuotojais, transporto planuotojais, mokslo atstovais ir kt.).
Renginyje K. Gaučė pristatė galutinius projekto rezultatus ir jų pritaikomumą NEKSVP priemonių įgyvendinimui, aptarė transporto sektoriaus priemonių įgyvendinimo iššūkius ir galimybes, kalbėjo apie priemones, kurios padėtų gerinti viešojo transporto paslaugas, tuo pačiu – pritraukti į viešąjį transportą daugiau keleivių ir pan.
Diskusijoje dalyvavęs Lietuvos keleivių vežimo asociacijos prezidentas (LKVA) Gintaras Nakutis pabrėžė, jog pagrindinis keleivių vežėjų tikslas – persodinti žmones į viešąjį transportą iš nuosavų automobilių, nes jie sudaro didžiąją transporto sektoriaus taršos dalį. „Klausimas – kaip persodinti? Iki šiol nepriimti taršos mokesčiai lengviesiems automobiliams, nors buvo siūlomi minimalūs ir būtų privertę žmones galvoti prieš perkant automobilį ir įsigyti kuo mažiau taršų. Viešasis transportas išmeta nedidelę transporto sektoriaus emisijų dalį, Lietuvoje šiuo metu tėra vos apie 3 tūkst. viešojo transporto priemonių – autobusų ir troleibusų, taigi net dyzelinių autobusų emisijos palyginti nėra didelės, juolab jei jas skaičiuoti nuo vežamų keleivių skaičiaus. Stebina ir kai kurie dalykai dėl prieš keletą metų pakeisto taršos mokesčio už degalus skaičiavimo metodikos. Pavyzdžiui, trejų metų senumo autobusui su Euro 6 standartų reikalavimus atitinkančiu varikliu taršos mokestis padidėja keletą kartų, nors Euro 6 standartas nuo autobuso amžiaus nepriklauso, jo keliama tarša nepadidėja“, – sakė G. Nakutis.
LKVA prezidentas taip pat kalbėjo ir apie būsimą mokestį už kelius (e-tolling). „Šiuo metu registruota apie 400 tolimojo susisiekimo autobusų, kurie veža keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais. Bet kuriuo atveju, važiuodami keliais, jie veža didesnį keleivių kiekį ir jų emisija yra mažesnė. Nereikia bijoti apmokestinti taršius lengvuosius automobilius, o tos transporto priemonės, kurios veža daugiau keleivių, tegu moka mažiau“, – siūlė G. Nakutis.
Renginio dalyviai diskutavo ir kitais aktualiais aplinkosaugos, transporto poveikio mažinimo klimato kaitai klausimais.
Lina Jakubauskienė
Autorės nuotrauka