Balandžio 17-ąją įvyko Lietuvos keleivių vežimo asociacijos visuotinis narių susirinkimas. Jame dalyvavo ne tik asociacijos nariai, bet ir kitų miestų keleivinio transporto įmonių atstovai.

Asociacijos prezidentas Gintaras Nakutis pristatė veiklos ataskaitą. Taip pat patikslintas 2019-ųjų LKVA biudžetas, aptarta asociacijos vykdoma veikla ir keleivių vežėjams aktualūs klausimai.

„Šiuo metu aktualiausi keleivių vežėjams klausimai – tai, asociacijos nuomone, neteisingai vidaus sandoriams prilyginamos viešųjų paslaugų teikimo sutartys. Mūsų manymu, savivaldybės pačios turėtų nuspręsti skelbti konkursus ar sudaryti tiesiogines sutartis, kaip tai numato ES reglamentas. Vežėjams taip pat nerimą kelia Lietuvos geležinkelių planuojami kombinuoti vežimai, kelių naudotojų mokestis, kurį žadama didinti drastiškai, akcizo dyzelinui didinimas, taip pat autobusų stočių atskyrimo nuo transporto įmonių klausimas. Aktualios ir žmonių su negalia vežimo problemos“, – teigė G. Nakutis.

Keleivių vežėjai išsakė savo poziciją dėl autobusų stočių atskyrimo. Pasak bendrovės „Jonavos autobusai“ direktoriaus Otaro Urbano, Seimo nariai ir politikai savitai supranta autobusų stočių funkcijas. Jei jos būtų atskirtos nuo vežėjų, jose teikiamų paslaugų įkainiai drastiškai didėtų, vežėjai nebevažiuotų į stotis, išleistų keleivius kitose miestų vietose. Taip pat, asociacijos nuomone, apie autobusų stotyse teikiamas paslaugas turi būti pateikiama vienoda informacija, kad jos būtų traktuojamos vienodai visuose miestuose. LKVA žada parengti autobusų stočių veiklos nuostatų pakeitimo projektą ir teikti jį Susisiekimo ministerijai.

Transporto įmonių vadovai diskutavo ir dėl kombinuotųjų vežimų. Kaip žinia, keleivių vežimas tolimojo susisiekimo autobusais nedotuojamas, vietinio – dotuojami iš dalies, o vežimas geležinkeliu valstybei kainuoja brangiai. Asociacijos narių nuomone, nuostoliai vežant keleivius traukiniais neturi būti mažinami kitų vežėjų ar savivaldybių sąskaita. Kol kas neaišku, kaip bus vykdomi kombinuotieji vežimai, ar AB „Lietuvos geležinkeliai“ derintų traukinių maršrutus su dabar esančiu autobusų maršrutų tinklu ar kurtų savo kombinuotų maršrutų tinklą.

Vežėjų nuomone, reikėtų bandyti organizuoti susitikimą su AB „Lietuvos geležinkeliais“ ir Susisiekimo ministerijos atstovais. Susitikimo tikslas – išsiaiškinti tikruosius įstatymų pakeitimų tikslus, siekti, kad kombinuotų vežimų idėja būtų realizuota kartu su keleivių vežėjais, vežančiais keleivius reguliariais tolimojo, vietinio ar priemiesčio maršrutais.

Vežėjams autobusais itin aktualus ir kelių naudotojo mokestis, kurį žadama didinti drastiškai, kai kuriais atvejais – net iki dešimties kartų. „Mūsų siekis – kad keleivinio transporto priemonėms, vežančioms keleivius tiek tolimojo, tiek tarptautinio susisiekimo reguliariais maršrutais, mokestis nebūtų skaičiuojamas, arba nustatyti tokie tarifai, kurie nepadidintų vežėjų sąnaudų“, – sako G. Nakutis.

Pasak bendrovės „Kautra“ generalinio direktoriaus Lino Skardžiuko, neaišku, kokiu tikslu būtų renkamas šis mokestis. „Ar tai – kelių, ar taršos mokestis? Jei taršos, tai kiekviena įmonė metų pabaigoje sumoka taršos mokestį. Jei kelių mokestis – jis įskaičiuotas kaip akcizo mokestis perkant degalus. Tai būtų jau ketvirtas mokestis vežėjams“, – sako L. Skardžiukas. Asociacijos narių nuomone, kelių mokesčiu visais atvejais neturėtų būti apmokestinami autobusai su Euro 6 varikliais, taip vežėjai būtų skatinami atnaujinti transporto priemonių parką.

Keleivių vežėjai taip pat išsakė savo poziciją dėl viešųjų pirkimų konkursų vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais. „Mūsų pozicija – išlaikyti dabartinę sistemą, kadangi ji gerai funkcionuoja. Konkursai turėtų būti skelbiami tik tiems maršrutams, kur vežėjui turima priekaištų“, – sakė L. Skardžiukas.

Pasak jo, vežėjams turėtų būti duota laiko pasirengti, atnaujinti transporto priemonių parkus. „Siūlome Susisiekimo ministerijai identifikuoti trūkumus, numatyti priemones ir terminus, iki kada juos įmonės turėtų pašalinti. Be to, turėtų būti sudaryta darbo grupė, kuri rengs būsimųjų konkursų maršrutų paketus“, – kalba L. Skardžiukas.

Asociacijos atstovai taip pat teikė pasiūlymus dėl nuostolių kompensavimo tvarkos. Keleivinio transporto įmonių vadovų manymu, jei vežėjai įsigyja naujų, ekologiškesnių transporto priemonių, viešųjų paslaugų sutartyje numatyta savikaina turėtų būti indeksuojamos atsižvelgus į vežėjo investicijas.

L. Skardžiukas taip pat siūlė visiems vežėjams pagalvoti apie naujos kartos kasos aparatų atnaujinimo programą. „Galbūt galėtume pasitelkti europines lėšas jiems įsigyti, siūlyti vyriausybei numatyti kompensacines priemones, nes kasos aparatai bus brangūs. Galbūt galėtume pirkti kasos aparatus per asociaciją, kad būtų pigiau. Atskirai pirkti bus labai brangu“, – sako „Kautros“ generalinis direktorius.

Bendrovės „Kauno autobusai“ generalinis direktorius Mindaugas Grigelis atkreipė vežėjų dėmesį ir į keleivių draudimo problemas. Dažnėja atvejų, Kai atsitinka nelaimingas nutikimas autobuse, vežėjai gali patirti nuostolių, kompensuoti ne tik materialinę, bet ir moralinę žalą. Vežėjai turėtų išsyk fiksuoti įvykį, jei nutiko avarinė situacija ir susižeidė žmogus.

Asociacijos atstovai taip pat diskutavo dėl pavėžėjų keliamų problemų, taip pat nelegalių vežėjų, „užkariavusių“ Palangos autobusų stotį.

LKVA nariai taip pat pritarė sprendimui stoti į Lietuvos pramonininkų konfederaciją bei į Alternatyvių degalų ir infrastruktūros asociaciją.

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotraukos

http://ebus.lt/lietuvos-keleiviu-vezimo-asociacija-aptare-svarbiausias-problemas/