Š.m. rugsėjo 3 d. keleivių vežėjai, atstovaujami LKVA ir LINAVA atstovų, tarpininkaujant Lietuvos pramonininkų konfederacijai, susitiko su Konkurencijos tarybos pirmininku ir išdėstė savo nuomonę dėl Susisiekimo ministerijos rengiamų naujų Teisės vežti keleivius tolimojo reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais suteikimo taisykles, kuriomis planuojama liberalizuoti patekimą į tolimojo susisiekimo rinką, įsigaliojimo datos. Šis klausimas labai aktualus keleivių vežėjams, kurie veža keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais.
„Mano nuomone, susitikimas buvo naudingas ir mums, ir Konkurencijos tarybai, turėjome galimybę išsakyti savo argumentus dėl pereinamojo laikotarpio būtinumo, nesvarbu, kad negavome aiškių atsakymų į užduotus klausimus. Dabar reikia šiek tiek laiko apmąstyti tai, ką išgirdome, kad galėtume numatyti kitus savo žingsnius, siekdami pereinamojo laikotarpio iki jau sudarytų sutarčių galiojimo pabaigos.“ – sako LKVA prezidentas Gintaras Nakutis.
Konkurencijos taryba jau keletą metų kelia klausimą Susisiekimo ministerijai, kad dabar galiojanti Leidimų išdavimo tvarka tolimojo susisiekimo maršrutams yra ydinga, t.y. ribojama galimybė patekti į rinką naujiems žaidėjams, todėl Susisiekimo ministerija parengė naują liberalią tvarką, kuria ketinama atverti rinką bet kuriam reikalavimus atitinkančiam naujam vežėjui. Kadangi tolimojo susisiekimo teisinį reguliavimą ruošiamasi keisti iš pagrindų, vežėjai prašo pereinamojo laikotarpio, kad galėtų pasiruošti dirbti naujomis verslo sąlygomis.
Pereinamojo laikotarpio nustatymas iki dabartinių sutarčių galiojimo pabaigos atitiktų protingumo ir proporcingumo principus, nes:
Pirma. Leistų valstybės ir savivaldybių institucijoms, taip pat dabartiniams ir naujiems vežėjams tinkamai pasiruošti pertvarkai, t.y. įvertinti verslo aplinką, tinkamai pasiruošti dirbti naujomis sąlygomis ir sudarytų galimybes visiems startuoti vienu metu. Taip pat būtina nepažeisti keleivių teisėtų lūkesčių gauti nepertraukiamas tolimojo susisiekimo paslaugas Lietuvoje, kaip yra dabar, t.y. pertvarka turi vykti socialinės atsakomybės ir keleivių interesų užtikrinimo kontekste.
Antra. Vežėjai galėtų įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus bankams, nes jie (vežėjai), vadovaudamiesi dabartine tvarka ir sudarytomis sutartimis, suplanavo ilgalaikes investicijas mažiausiai 5 metų laikotarpiui ir dalį jau įgyvendino, t.y. 2017-2018 metais atnaujino 100 autobusų už daugiau kaip 18 mln. Eur, o 2019-2020 metais planuoja įsigyti dar 88 autobusus už 12 mln. Eur. Tai tik iš 13 (iš rinkoje dirbančių 60-70) vežėjų gauta informacija.
Trečia. Nereikėtų nutraukti sutarčių, nes jos sudarytos nepažeidžiant teisės aktų ir yra teisėtos, todėl jų nutraukimas (ar pakeitimas) dėl naujo administracinio akto priėmimo yra nepagrįstas ir būtų nesąžiningas vežėjų atžvilgiu, o taip pat ir neatitiktų teisingumo bei pagrįstų lūkesčių principo.
LKVA informacija ir nuotrauka