Š.m. rugsėjo 19 d. Energetikos ministerijoje įvyko diskusija dėl alternatyvių degalų panaudojimo transporto sektoriuje perspektyvų, kurioje dalyvavo energetikos viceministras Rytis Kėvelaitis, Alternatyvių degalų ir infrastruktūros asociacijos (ADIA), Lietuvos keleivių vežimo asociacijos, LINAVA, UAB „Kauno autobusai“, UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ ir UAB „Busturas“ atstovai.

„Energetikos ministerija siekia plėtoti alternatyvių degalų panaudojimą transporte, įskaitant logistikos, siuntų gabenimo, keleivių vežimo bei komunalinių paslaugų sektorius. Kviečiame rinkos dalyvius išsakyti savo požiūrį į šios srities plėtrą ir pateikti pasiūlymus.“ – rašoma kvietime diskutuoti.

Diskusijos metu buvo pristatyta studija „Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo galimybių Lietuvos transporto sektoriuje analizė ir galimų alternatyvaus transporto plėtros krypčių identifikavimas“.

ES direktyvose numatyta, kad iki 2030 metų 14 proc. transporto sektoriaus suvartojamos energijos sudarytų energija iš atsinaujinančių energijos išteklių, tačiau Lietuva yra užsibrėžusi pasiekti aukštesnį 15 proc. tikslą.

Kelių transportas suvartoja 90 proc. viso kuro ir energijos kiekio transporto sektoriuje, o jame didžiausią 74 proc. dalį, lyginant su kitomis degalų rūšimis, sudaro dyzelinas.

Prognozuojama, kad bendras kuro ir energijos suvartojimas 2030 m. bus 71 proc. didesnis, nei 2010 metais, didžiausias augimas prognozuojamas elektrinių lengvųjų automobilių, elektrinių traukinių ir gamtinių dujų transporto priemonėmis, o kelių transporto dyzelino suvartojimas energijos kiekis nuo 2026 m. turėtų stabilizuotis.

Alternatyviomis transporto rūšimis yra laikomos alternatyviais degalais – elektra, vandeniliu, biodegalais, sintetiniais degalais, suslėgtomis ir suskystintomis gamtinėmis dujos, biometanu, suskystintomis naftos dujomis – varomos transporto priemonės.

Studijoje pabrėžiama, kad „prie alternatyviųjų degalų priskiriami degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI), tačiau alternatyvieji degalai ir degalai iš AEI yra skirtingi terminai, kurie neturėtų būti tapatinami. To priežastis yra ta, kad alternatyviesiems degalams priskiriami degalai iš neatsinaujinančių energijos išteklių (gamtinės dujos ir naftos dujos), kurie gali būti pakeičiami lygiaverčių cheminių savybių degalais gaunamais iš AEI (biodujomis ir bio-SND).

Toliau buvo diskutuojama, kokiomis priemonėmis būtų galima pasiekti užsibrėžtų tikslų. Keleivių vežėjų atstovai atkreipė dėmesį, kad nėra bendros Lietuvos strategijos dėl alternatyviomis degalų rūšimis varomų transporto priemonių vystymosi krypčių ir perspektyvų. Yra darnaus judumo planai atskirose savivaldybėse, tačiau visos valstybės mastų – to pasigendama.

„Šiuo metu didieji miestai atlieka keleivinių transporto priemonių esminius atnaujinimus, tačiau kokia kryptimi eiti, kokiu kuru – gamtinėmis dujomis, elektra ar hibridiniais degalais (elektra – dyzelinas, elektra – gamtinės dujos, su vandeniliu ar be jo) – varomas transporto priemones įsigyti jokių rekomendacijų nėra.“ – sakė LKVA prezidentas Gintaras Nakutis.

Tam pritarė ir kiti diskusijos dalyviai, buvo kalbama, kad šiuo metu rengiamas Lietuvos bendrasis planas, kuriame galėtų atsirasti transporto vystymosi gairės, t.y. jame galėtų būti nustatyta, kokia pvz., 2030 metais turėtų būti transporto priemonių pagal degalų rūšis struktūra, kad kiekvienas miestas, kiekviena savivaldybė, kiekvienas vežėjas tai žinotų planuodamas naujų keleivinių transporto priemonių atnaujinimą.

Keleivių vežėjai išsakė nuomonę, kad suslėgtomis gamtinėmis dujomis varomų keleivinių transporto priemonių Lietuvoje daugėja, prognozuojama, kad šios degalų rūšies panaudojimas 2030 metais išaugs beveik 3 kartus, lyginant su 2018 metais, tačiau baiminamasi, kad gali būti panaikinta akcizo lengvata gamtinėms dujoms, naudojamoms vidaus degimo varikliuose. Buvo atkreiptas dėmesys, kad gamtines dujas transporto priemonėse galima pakeisti biodujomis ir tokiu būdų siekti užsibrėžtų tikslų. Energetikos ministerijos atstovai patikino, kad planų naikinti akcizo lengvatą nėra.

Su Alternatyviųjų degalų studijos santrauka galima susipažinti čia.

LKVA informacija