Lietuvos keleivių vežimo asociacija pakvietė savo narius į visuotinį susirinkimą. Prie nuotolinio susirinkimo prisijungė ir asociacijai „Linava“ priklausantys keleivių vežėjai. Kalbėta apie visiems aktualias pastarojo meto problemas.
Dėl naujo tolimojo susisiekimo maršrutų tinklo
LKVA prezidentas G. Nakutis pabrėžė, jog keleivių vežėjai iki gruodžio 3 d. privalo pateikti pastabas maršrutų sudarymo kriterijams. „Jau pateikėme jas Patariamajai tarybai, parašėme ir mes, ir asociacija „Linava“, kad joms nepritariame. Vis dėlto į mūsų pastabas ne tik nebuvo atsižvelgta, bet per tą laiką buvo pateikta neaišku kokiais principais sudaryta naujų maršrutų schema, dar nepalankesnė keleiviams“, – sako G. Nakutis.
Pasak bendrovės „Kautra“ generalinio direktoriaus Lino Skardžiuko, siūlomas maršrutų tinklas – dirbtinis. „Užuot atsižvelgus į rinkos reikalavimus bei poreikius, kuriamas dirbtinis reguliavimas. Kyla natūralus klausimas – kam viso to reikia?“, – retoriškai klausė „Kautros“ vadovas.
Pasak bendrovės „Busturas“ generalinio direktoriaus Vaido Seiracko, pagal Vidaus reikalų ministerijos atliktą studiją numatyta, jog tolimasis susisiekimas galimas tik tarp didžiųjų apskričių miestų: „Visą naštą žadama numesti ant savivaldybių pečių. Ar jos bus pasirengusios ją perimti?“.
G. Nakutis primena, jog VRM studijoje nekalbama apie tolimąjį susisiekimą, kalbama apie regioninį transportą, regioninių transporto agentūrų valdymo modelį. „Pateikti maršrutų kriterijai be komentarų, nėra jokio aiškinamojo rašto, jokių paaiškinimų, nesuprantama, ko siekiama. Remiamasi Konkurencijos tarybos nutarimu, nors jame nieko apie naujus maršrutus nekalbama. Nesuprantama, kam reikia pertvarkyti gerai funkcionuojanti ir keleivių poreikiams pritaikytą tolimojo susisiekimo maršrutų tinklą? O jei jau pertvarkyti, tai gal pirma reikėtų tam pasirengti? Galbūt derėtų tolimojo susisiekimo maršrutų schemas braižyti jau tada, kada bus sutvarkytas ir prie naujo maršrutų tinklo priderintas priemiestinis susisiekimas? Kodėl taip skubama?“, – klausia LKVA prezidentas.
Biržų autobusų parko direktorius Marius Šernas taip pat sako nesuprantantis, kokią problemą sprendžia siūlomas naujas tolimojo susisiekimo maršrutų tinklas, kam visa tai reikalinga. Pasak bendrovės „Jonavos autobusai“ direktoriaus Otaro Urbano, jei tolimojo susisiekimo reforma bus įgyvendinta, gyventojų susisiekimą privalės užtikrinti savivaldybės. Didžioji dalis jų neturi lėšų plėsti priemiesčio maršrutų tinklą.
Keleivių vežėjai žlugdomi
L. Skardžiukas įsitikinęs, jog tokiais nepamatuotais biurokratiniais sprendimais žlugdomas tolimojo susisiekimo tinklas. „Pasigendu viešo svarstymo, mokslininkų analizės, prognozių, kiek tai kainuos, galų gale – kiek turės įtakos ekologijai. Mano manymu, dabar siūlomas projektas yra nusikalstamas. Viską turime įvardinti tikraisiais vardais“.
Pasak G. Nakučio, nuolat kalbama apie tai, kad kuo daugiau žmonių naudotųsi viešuoju transportu, kad persėstų į jį iš nuosavų automobilių: „Nors matyti, kad šiuo metu akivaizdžiai proteguojami Lietuvos geležinkeliai, turim suprasti, kad per jėgą keleivių į traukinius nesuvarysi, be to, visų keleivių traukiniai tikrai neišveš, keleiviai, kurie dabar važiuoja tarpmiestiniais autobusais, sės į nuosavus automobilius. Kam šalinti iš rinkos dabartinius vežėjus, jei geležinkelių tinklas retas ir tikrai netenkina daugumos gyventojų poreikių? Pakeitimus derėtų formuoti laipsniškai, o ne griauti viską, kas yra dabar“.
Bendrovės TOKS generalinis direktorius A. Indrašius primena, kad veiksmų būtina imtis kuo skubiau, antraip bus blogai ne tik keleiviams, bet ir dabar rinkoje dirbantiems keleivių vežėjams.
Anot L. Skardžiuko, svarstyti maršrutų sudarymo kriterijų projektą nėra prasmės, nes tai – poįstatyminių aktų svarstymas, kai nėra patvirtinta ateities politika.
Asociacijos „Linava“ atstovas Andrius Burba primena, jog šią savaitę numatytas susitikimas su projekto rengėjais, vežėjai tikisi išgirsti argumentus, kodėl maršrutų tinklas keičiamas. „Norime suprasti koncepciją, kodėl visa tai daroma. Tikimės išsakyti savo argumentus, išnaudoti diplomatinius būdus susitarti. Esame už diskusijas – bandysime įtikinti, kad Susisiekimo ministerijos atstovai neskubėtų priimti teisės aktų, kad vėliau nereikėtų jų taisyti“, – sakė A. Burba.
Priemonių būtina imtis jau dabar
M. Šernas ragino informuoti apie situaciją regionuose išrinktus Seimo narius, kadangi susisiekimas gyventojams yra labai svarbus klausimas: „Jei naujoji maršrutų sudarymo tvarka bus įteisinta, turėsime išparduoti autobusus ir trauktis. Tokiu būdu visos pasienio savivaldybės eliminuojamos iš rinkos. Turime penkis tolimojo susisiekimo maršrutus, du iš jų išlaiko likusius. Sunku pasakyti, kam toks perversmas yra reikalingas“.
Pasak V. Ramanausko, valdžios atstovai žada viena, o daro priešingai. „Reikia veiklos, turime kovoti už savo teises, o ne prašyti ar maldauti. Antraip niekas mūsų neišgirs“, – pabrėžia Klaipėdos autobusų parko direktorius.
G. Nakučio teigimu, problema bendra visiems vežėjams. „Nuolat prašome paaiškinimų, ką iš tiesų rengiamasi daryti? Kol kas gauname iš konteksto ištrauktą sakinį ir esame priversti galvoti – ką tuo norima pasakyti, kokie tokių nesuprantamų pasiūlymų tikrieji tikslai? Nesulaukiame jokių atsakymų bei paaiškinimų“, – pabrėžia LKVA prezidentas.
Keleivių vežėjai kalbėjo apie tai, jog pertvarka gali būti naudinga tik AB „Lietuvos geležinkeliai“. Priimtame įstatyme dėl kombinuotų vežimų numatyta, jog keleivis, įsigijęs traukinio bilietą, nevažiavęs traukiniu gali važiuoti ir vien tik autobusu, o tai jau prieštarauja kombinuoto vežimo logikai, kad privaloma važiuoti abejomis transporto rūšimis.
„Ar kas nors galvoja, kas patogu keleiviams? Kodėl dirbtinai piešiami maršrutai, kodėl keleiviams, norintiems iš atokesnių savivaldybių pasiekti didžiuosius miestus, siūloma po vieną ar net keletą persėdimų? Didelei daliai keleivių permainos būtų ne į naudą, jų interesai būtų pažeidžiami, kaip ir teisė rinktis“, – teigia G. Nakutis.
L. Skardžiukas tolimojo susisiekimo tinklo pertvarką traktuoja kaip privataus kapitalo žlugdymą – 75 proc. rinkos priklauso privatiems vežėjams. „Kodėl mūsų, mokesčių mokėtojų, lėšomis išlaikomi tarnautojai atsisako mus priimti, su mumis kalbėtis? Kur eina valstybė, žlugdydama privatų verslą?“, – retoriškai klausia „Kautros“ vadovas.
Keleivių vežėjai kalbėjo apie tai, jog šioje situacijoje turėtų išsaugoti vienybę, nepasiduoti principui „Skaldyk ir valdyk“, kurį taiko valdžios institucijos.
Išrinkti trys prezidiumo nariai
Pasak LKVA prezidento Gintaro Nakučio, asociacijos nuostatuose numatyta, jog kas dvejus metus trečdalis asociacijos narių turi būti perrenkami kitais. Dvejų metų kadencijai buvo išrinkti TOKS generalinis direktorius Arūnas Indrašius, Joniškio autobusų parko direktorius Algirdas Lataitis ir UAB Klaipėdos autobusų parko generalinis direktorius Vaidas Ramanauskas.
Buvo nutarta, kad kandidatus į prezidiumo narius keleivių vežėjai galės siūlyti iš anksto, iki susirinkimo pradžios. Pasiūlyti šeši kandidatai: Naujosios Akmenės autobusų parko vadovas Darius Janušauskas, A. Indrašius, Mažeikių autobusų parko direktorius Arvydas Šemeta, V. Ramanauskas, Raseinių autobusų parko vadovas Kęstutis Derliūnas, Plungės autobusų parko direktorius Modestas Čeponkus ir A. Lataitis.
A. Lataitis, K. Derliūnas ir M. Čeponkus kandidatūras atsiėmė. Kitai dviejų metų kadencijai išrinkti A. Indrašius, V. Ramanauskas ir A. Šemeta.
Lina Jakubauskienė
