Atėjus vasarai, švelnėjant karantino sąlygoms, keleivių vežėjai autobusais ir traukiniais atnaujina vis daugiau maršrutų reisų. Vis dėlto keleiviai grįžti į viešąjį transportą neskuba. Pasak Lietuvos keleivių vežimo asociacijos prezidento Gintaro Nakučio, kol kas daugiau žmonių tik į kurortus važiuojančiose transporto priemonėse, bet ir čia keleivių srautai dar nesiekia ikikrizinio lygio.
UAB Klaipėdos autobusų parkas jau atnaujino 80 proc. turėtų maršrutų reisų. „Dėl likusių 20 proc. tebesvarstome. Galbūt kai kurių, ilgesnį laiką buvusių nuostolingų, teks visai atsisakyti“, – dėsto įmonės generalinis direktorius Vaidas Ramanauskas.
Pasak jo, nors žmonių pajūryje – gausu, dauguma atkeliauja nuosavais automobiliais. „Dar ne visi gyventojai pasiskiepiję, žmonėms atrodo, kad ilgą laiką sėdėti autobuso salone su kitais keleiviais nėra saugu. Negalėčiau pasakyti, kad keleivių mūsų autobusuose nėra, tik jų kol kas gerokai mažiau nei iki karantino“, – pabrėžia V. Ramanauskas.
Marijampolės autobusų parko direktorė Dalytė Venčkauskienė mano, jog per karantiną žmonės atprato nuo kelionių viešuoju transportu, jie rado kitų būdų keliauti: „Išsodinti žmones iš autobusų nebuvo sunku, kur kas sunkiau juos susigrąžinti. Pasekmes matome jau dabar – greitkelis iki pajūrio užkimštas nuosavais automobiliais, žmonės valandų valandas dūsta spūstyse. Piko valandomis autobusams sunku įvažiuoti į Vilnių, Kauną. Tai – ne tik gaištamas laikas, bet ir didesnė oro tarša“.
Įmonės vadovė suskaičiavo keleivius, vežtus per pirmąsias 20 birželio dienų. „Šiais metais vežėme 82 proc. daugiau negu tuo pačiu metu 2020-aisiais, tačiau 63 procentais mažiau negu 2019 metais. Į Palangą šiemet keleivių važiavo tiek pat kaip 2019-aisiais, ir 2,1 karto daugiau negu 2020-aisiais“, – sako D. Venčkauskienė.
Nuo birželio 17 dienos dar daugiau reisų atnaujinusios bendrovės „Kautra“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas sutinka, jog daugiausia keleivių į pajūrio kurortus – Klaipėdą, Nidą, Palangą, Šventąją – važiuojančiuose autobusuose, nors keleivių srautas vis dar nėra toks pat kaip prieš pandemiją. „Kelionių suvaržymų atlaisvinimas, vasara ir vasariški orai prisidėjo prie sugrįžusių keleivių, ypač pajūrio kurortų kryptimis. Nors karantinas dar galioja, keleiviai vis labiau atsipalaiduoja. Mes, vežėjai, ir toliau dirbame susikaupę bei laikydamiesi visų reikalingų saugumo priemonių. Pastebime pokytį, jog daugiau keleivių įsigyja bilietus per mobiliąją programėlę autobusubilietai.lt ar interneto svetainę. Tai rodo, jog per karantiną dalis keleivių pakeitė savo įpročius, jie nebenori laukti eilėse prie autobusų stoties bilietų kasų“, – sako įmonės vadovas.
Pasak L. Skardžiuko, į kurortus važiuojantys žmonės renkasi autobusus ir dėl galimybės vežtis kartu dviračius. „Šeimos susiduria su problema nusivežti visus 4 ar 5 dviračius vienu automobiliu, tokiu atveju kelionė autobusu yra puiki alternatyva. Dviračius autobusais vežame nemokamai, tokios paslaugos poreikis yra nemažas. Turime dviračio rezervacijos sistemą, kuri garantuoja, kad dviratis vyks kartu su keleiviu. Bet kokiu atveju, net nerezervavus vietos dviračiui, jis bus nemokamai nuvežamas su kitu ta pačia kryptimi vykstančiu autobusu“, – dėsto įmonės vadovas.
Šiuo metu „Kautra“ veža keleivius 80 proc. iki karantino turėtų reisų.
Panašūs keleivių srautai – ir traukiniuose. „Traukinių reisų šiuo metu, lyginant su prieškarantininiu lygiu, yra apie 80 proc. Lyginant 2019 m. vasaros pradžią, t. y. priešpandeminį laikotarpį su šių metų vasaros pradžia matome, kad ankstesnių keleivių srautų dar neturime, šiuo metu jie siekia apie 70 proc. to, kas buvo 2019-ųjų vasaros pradžioje. Bet tai natūralu – keleiviai grįžta laipsniškai“, – sako AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovė Rūta Magdalena Atroškaitė.
Jos teigimu, net ir per abu karantinus „Lietuvos geležinkeliai“ siekė išlaikyti tarpmiestinį susisiekimą traukiniais. „Žinoma, esant griežtesniems kelionių ribojimams, reisų skaičius buvo mažesnis. Kitaip tariant, iš taško A į tašką B žmogus galėjo nuvykti, tik rečiau. Tai buvo mūsų pažadas visuomenei: užtikrinti būtinąjį tarpmiestinį susisiekimą. Džiugu, kad pelnėme keleivių pasitikėjimą ir vasaros išvykoms jie ir šiemet renkasi gamtai draugišką transporto priemonę – traukinius“.
Keleivių vežėjai autobusais taip pat nenutraukė veiklos sudėtingiausiu laikotarpiu ir teikė paslaugas net tada, kai keleivių buvo ypač mažai, būta reisų, kai tarpmiestiniai autobusai važiavo visai tušti ar pustuščiai. Nors tarpmiestinių maršrutų ir reisų liko mažiau, tačiau keleiviai neliko be galimybės pasiekti savo kelionės tikslą.
G. Nakutis pabrėžia, kad nuo pandemijos pradžios, ypač karantino laikotarpiais, Vyriausybė sprendimais rekomendavo nuotolinį darbą, padidintos rizikos gyventojams buvo patariama be svarbių reikalų nekelti kojos iš namų, buvo uždaryti darželiai, mokyklos ir universitetai, žmonės primygtinai raginti atsisakyti nebūtinų kelionių, nesėsti į autobusus, troleibusus ar traukinius. „Dėl šios priežasties 2020-aisiais keleivių viešajame transporte sumažėjo 42 proc., o tarpmiestiniuose autobusuose – net 56 proc. Nors per visą pandemijos laikotarpį viešajame transporte nefiksuota nė vieno užsikrėtimo Covid-19, bet gąsdinimai ir ribojimai padarė savo: keleiviai mieliau renkasi kelionę nuosavu automobiliu, o autobusai ir traukiniai darbo dienomis važiuoja pustuščiai. Sunku prognozuoti, kada žmonės sugrįš į viešąjį transportą. Tam gali prireikti ne vieno mėnesio ar metų“.
Lina Jakubauskienė
Bendrovės „Kautra“ nuotrauka