Ne vienerius metus svarstytas lengvųjų automobilių apmokestinimas taršos mokesčiu nuolat atidedamas – politikai baiminasi visuomenės reakcijos. Ilgą laiką nebūta sutarimo ir dėl didesnio kelių naudotojo mokesčio komerciniams automobiliams, tarp jų – ir autobusams. Neseniai Vyriausybė pritarė nutarimo „Dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimams, kuriais nustatomos naujos vinječių kainos autobusams, važiuojantiems mokamais Lietuvos keliais.
Mokestis – pagal generuojamą taršą
Šiuo metu šalyje yra devyniolika mokamų kelių – visais jais keleivius veža tolimojo susisiekimo autobusai. „Didžioji dalis mūsų maršrutų – į Vilnių, Kauną. Vos pajudėję, išvažiuojam į mokamus kelius, todėl kelių mokesčio didėjimas mums labai aktualu. Vis dėlto dėl dabartinio didėjimo problemos neįžvelgiame, kelių mokestis nedidėja drastiškai, tad ir bilietų branginti kol kas nežadame“, – sako UAB „Klaipėdos paslaugos“ (anksčiau UAB „Klaipėdos autobusų parkas“) Eksploatacijos departamento direktorius Imantas Paliakas.
Jo teigimu, šiuo metu bilietų kainos yra subalansuotos, o naujojo kelių mokesčio pokytis netaps pagrindu peržiūrėti įkainius. „Visada reaguojame į rinkos kainų įtakas, tokias kaip degalai, darbo užmokestis ir pagal tai orientuojamės, dedame į skaičiuoklę ir žiūrime, ar branginti bilietus“, – dėsto I. Paliakas.
Lietuvos keleivių vežimo asociacijos (LKVA) prezidentas Gintaras Nakutis pabrėžia, jog labiausiai vinjetės kaina didėja Euro 3 ir žemesnio ekologinio standarto reikalavimus atitinkantiems autobusams, o nuo šių metų liepos 1 d. tolimojo susisiekimo maršrutais keleiviai gali būti vežami tik ne senesniais nei 14 metų amžiaus autobusais, t. y., atitinkančiais ne žemesnius nei Euro 5 standartų reikalavimus. „Galima prognozuoti, jog šįkart keleiviai padidėjusio kelių mokesčio pernelyg nepajus“, -– įsitikinęs G. Nakutis.
Anot jo, šiuo metu tolimojo susisiekimo maršrutuose registruota apie 500 autobusų, iš kurių apie 66 proc. atitinka Euro 6 standartų reikalavimus, Euro 5 – 13 proc., Euro 4 – 9 proc., Euro 3 ir žemesnės – apie 22 proc.
Keleivių vežėjų siūlymai
Vis dėlto keleivių vežėjai mano, jog tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutų autobusai turėtų būti visai atleidžiami nuo kelių mokesčio. „Dar 2020-aisiais asociacija kreipėsi į valdžios institucijas, ragindama netaikyti mokesčio už kelius tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais važiuojantiems autobusams. Stebina tai, kad iki šiol nepriimti taršos mokesčiai lengviesiems automobiliams, nors jie buvo siūlomi minimalūs, skatinantys žmones pagalvoti prieš perkant automobilį ir įsigyti kuo mažiau taršų. Viešasis transportas išmeta nedidelę transporto sektoriaus emisijų dalį, net Euro 6 dyzelinių autobusų emisijos palyginti nėra didelės, juolab jei jas vertintume pagal vežamų keleivių skaičių“, – teigia LKVA prezidentas.
Pasak jo, netaikomas mokestis tolimojo susisiekimo autobusams neturėtų itin didelės reikšmės šalies biudžetui – jis netektų vos apie 350 tūkst. Eur per metus. Jei nuo mokesčio būtų atleidžiami mažiausiai taršūs Euro 6 standartų reikalavimus atitinkantys autobusai, biudžetas nukentėtų dar mažiau – vos 200 tūkst. eurų. „Tai – nereikšmingos sumos biudžetui, bet nauda mažinat teršalų emisiją būtų akivaizdi. Be to, autobusų bilietai dėl kelių mokesčio nebrangtų, tai paskatintų žmones palikti nuosavus automobilius namuose ir persėsti į viešąjį transportą“, – tikisi G. Nakutis.
Pasak jo, pastaruoju metu dėl teisinės ir mokestinės aplinkos pokyčių, tokių kaip taršos mokestis, degalų akcizas, transporto priemonių pritaikymas specialių poreikių turintiems žmonėms ir kt., keleivių vežėjų sąnaudos ir taip nuolatos didėja. Jos padidės dar labiau įdiegus e-tolling sistemą, kai kelių naudotojo mokestis bus pradėtas skaičiuoti proporcingai nuvažiuotam atstumui. Tokiu atveju mokestis už kelius vežėjams didės 5–7, o kai kuriais atvejais – net ir 10 kartų. Bilietų kainoms tai, be abejo, jau turėtų kur kas daugiau įtakos. „Mums tai būtų labai didelis sąnaudų padidėjimas, kurio negalėtume kompensuoti jokiais kitais būdais, tik brangindami bilietus“, – pabrėžia I. Paliakas.
„Atsisakius kelių naudotojo bei ateityje – e-tolling mokesčių tolimojo reguliaraus susisiekimo transporto priemonėms bei apmokestinus kur kas taršesnius lengvuosius automobilius, šalies gyventojai būtų suinteresuoti persėsti į viešąjį transportą. Vežėjams sumažėtų finansinė našta, stabilizuotųsi įmonių sąnaudos, tuo pačiu – ir bilietų kainos. Toks turėtų būti svarbiausias visų diegiamų permainų tikslas“, – tvirtina asociacijos prezidentas.