Lapkričio 28-ąją Lietuvos keleivių vežimo asociacijos nariai rinkosi į tradicinį visuotinį susirinkimą. Šiais metais jis vyko Kaišiadoryse.
LKVA nariai rinkosi bendrovėje „Kaišiadorių paslaugos“, kur apžiūrėjo įmonės teritoriją, turimus elektrinius autobusus, elektros įkrovimo stoteles. Šiek tiek vėliau įmonės vadovas Ramūnas Masaitis trumpai pristatė įmonės istoriją, pagrindinius jos raidos etapus.
Susirinkusius keleivių vežėjus pasveikino Kaišiadorių rajono meras Šarūnas Čėsna. Anot jo, puiku, kad įmonės vienijasi, kad visiems aktualius klausimus svarsto ir problemas sprendžia kartu. „Keleivinis transportas – jautri sritis, čia reikia visiško, absoliutaus susivienijimo ir bendro tikslo siekimo“, – kalbėjo rajono meras.
LKVA prezidentas Gintaras Nakutis pristatė susirinkimo darbotvarkę. Svarbiausi klausimai – dėl nario mokesčio, biudžeto tvirtinimo ir pan. – jau buvo aptarti bei patvirtinti iš anksto, nuotoliniame asociacijos narių susirinkime.
Mokyklinių autobusų eksploatavimo patirtis
Bendrovės „Trakų paslaugos“ direktorius Rolandas Lenkauskas papasakojo, kaip įmonė vykdo nuo 2023 m. rugsėjo pirmosios į jos veiklą integruotų mokyklinių autobusų maršrutų administravimą, transporto priemonių techninę priežiūrą ir pan.
Mokyklinių autobusų perėmimas Trakų rajone vyko etapais, iš pradžių modelis sukurtas keletoje mokyklų, vėliau per tris etapus perimtas mokinių pavėžėjimas visame rajone.
Vaikų pavėžėjimo išlaidas dengia savivaldybė. Visi vairuotojai, kurie dirbo mokyklose, perėjo dirbti į įmonę. Jie atveža vaikus į mokyklą ryte ir parveža vakare, o dieną imasi pavėžėjimo edukaciniais tikslais.
Mokykloms mokinių pavėžėjimas nekainuoja, tereikia pateikti prašymą ir mokinių sąrašą, kiek vaikų ir iš kur reikia atvežti bei parvežti. Kiekviename autobuse telpa po devyniolika vaikų, vežami tik sėdintys ir griežtai pagal sąrašus.
„Trakų paslaugos“ darbuotojai, sudarydami mokyklinių autobusų maršrutus, komunikuoja su mokinių tėvais, ugdymo įstaigos vadovais. Bendrovė taip pat užtikrina pavėžėjimą, reikalingą mokyklų užklasinei veiklai.
Vienas autobusas gali vežti vaikus į skirtingas mokyklas, kiekvienam maršrutui sudaromas aiškus grafikas. Vaikai turi ateiti iki tam tikros nurodytos stotelės ar kitos saugios suderintos vietos. „Iš pradžių tėvai reiškė nepasitenkinimą, kad vaiko nepaimam iš namų kiemo, teko bendrauti su kiekvienu, aiškinti, kodėl priimtas optimalus sprendimas. Galų gale viskas sėkmingai išsisprendė“, – sakė R. Lenkauskas.
Edukacines išvykas mokyklos privalo planuoti iš anksto, kad mokykliniai autobusai nebūtų užimti. Vaikai mokykliniais autobusais gali vykti ir į ekskursijas, jei „telpama“ į laiką, kai vaikai nevežami į mokyklas ar iš jų.
Šiuo metu „Trakų paslaugos“ turi aštuoniolika mokyklinių autobusų maršrutų, per dieną veža 1387 vaikus.
„Esama ir kai kurių tokios sistemos trūkumų. Visų pirma, neišspręsta vairuotojų atostogų problema – jie atostogauja tiek, kiek mokiniai. Kol kas savivaldybė kompensuoja mums tik vairuotojo atlyginimą, nors su mokykliniais autobusais dirba ir kiti darbuotojai. Vis dėlto mokinių pavėžėjimas į mokyklas nėra komercija, tai – socialinė paslauga. Galime pasidžiaugti, jog, mums perėmus pavėžėjimą, autobusiukais vežamų vaikų padaugėjo, optimizuotos savivaldybės išlaidos“, – aiškino R. Lenkauskas.
Duomenų skaitmenizacija
Bendrovės „Du trys“ atstovas Darius Pakusas pristatė pranešimą „Skaitmeniniai tvarkaraščiai, realaus laiko duomenys: „Vintra“.
Jis priminė, , kuo ypatingi skaitmeniniai tvarkaraščiai: jie skaitomi mašinoms, lengvai transformuojami, juose geografiškai susieti duomenys apie stoteles, maršrutus, reisus. Vieną kartą sukurtais skaitmeniniais tvarkaraščiais galima naudotis ilgą laiką ir jais dalintis, keistis informacija ir pan.
Pranešėjas pristatė skirtingus skaitmeninius tvarkaraščius, kokie yra galimi, kokios galimybės atsirandant jais naudojantis, kokie įrankiai yra populiariausi Lietuvoje.
Pasak D. Pakuso, skaitmeniniu tvarkaraščiu galima dalintis su realaus laiko sekimo sistema bei turėti realius duomenis, kas vyksta čia ir dabar, kuris vežėjas kokį maršrutą vykdo, kokia reali transporto priemonės padėtis realiu laiku, lyginant su tvarkaraščiu, kuris yra pirminė bazė. „Tam, kad duomenis sukurtume, galėtume jais naudotis, reikalingi skaitmeniniai tvarkaraščiai“, – sakė pranešėjas.
Jis taip pat pristatė sistemą „Vintra“, jos esmines užduotis bei privalumus.
„Skaitmeninis tvarkaraštis nėra baubas. Tai – darbas, reikalaujantis dėmesio. „Vintra“ reikalauja iš popieriaus pereiti į skaitmeną, o ji suteikia daug įvairių galimybių tiek vežėjams, tiek keleiviams“, – pabrėžė D. Pakusas.
Einamieji klausimai
G. Nakutis pristatė vežėjams projektą, pagal kurį įmonėms skiriama 60 mln. eurų parama viešajam transportui atnaujinti. 30 mln. eurų bus skiriama vidurio ir vakarų Lietuvos įmonėms, 30 mln. eurų – likusiai Lietuvos daliai. Asociacijos prezidentas paaiškino, kaip bus skirstoma parama, kada galima tikėtis kvietimo joje dalyvauti.
Keleivių vežėjai taip pat aptarė planuojamo diegti e-tolling metodiką. Pasak G. Nakučio, kol kas sunku apskaičiuoti, kiek keleivių vežėjams teks mokėti už nuvažiuotus kilometrus, nes kol kas trūksta infrastruktūros dedamosios.
Kalbėta ir apie KTK 11 str. 5 d. įrašytą reikalavimą teikti informaciją Lietuvos transporto saugos administracijai apie nereguliarius ir nutrauktus reisus. Keleivių vežėjams vis dar lieka neaišku, kokie yra tokios informacijos rinkimo tikslai. Jei informacija reikalinga kontrolei vykdyti, tai nėra būtina skuba.
Pasibaigus oficialiajai daliai, keleivių vežėjai turėjo galimybę apžiūrėti Kaišiadoris, susipažinti su jų istorija. Apsilankyta Kaišiadorių vyskupijos kurijoje, prie paminklo miesto įkūrėjui Chašaidarui, taip pat – Kaišiadorių geležinkelio stotyje.
Lina Jakubauskienė
Autorės nuotraukos