Besibaigiant metams, tradiciškai apžvelgiame praėjusiuosius – nuveiktus darbus, pasiekimus ir nesėkmes. Apie tai, kokie keleivių vežėjams buvo 2025-ieji, kalbamės su Lietuvos keleivių vežimo asociacijos prezidentu Gintaru NAKUČIU.
– Kaip apibūdintumėt 2025-uosius – ar galima sakyti, kad jie keleivių vežėjams buvo sėkmingi?
–Tradiciškai – būta visko.
Vienas didžiausių pasiekimų – tai platesniam keleivių ratui taikomos šalies prezidentūros inicijuotos transporto lengvatos. Mūsų asociacija nemažai prisidėjo prie to, kad jos atsirastų, ypač lengvatos moksleiviams tolimajame susisiekime ir traukiniuose. Šį klausimą pradėjome kelti dar 2021-aisiais. Džiugu, jog nuo balandžio 1-osios daugiau šalies gyventojų autobusais, traukiniais bei laivais gali keliauti pigiau.
Kai buvo priimtas transporto lengvatų įstatymas, atsirado naujos nuolaidų grupės, vėlavo poįstatyminiai dokumentai, teko imtis lyderystės dėl lengvatą patvirtinančių dokumentų pavyzdžių, organizavome susitikimus su įvairių institucijų atsakingais darbuotojais ir aiškinomės įstatymo taikymo niuansus, dalinomės suderinta informacija su visais keleivių vežėjais.
Turėjome daug vilčių, kad, atsiradus daugiau lengvatų, keleivių autobusuose bei traukiniuose padaugės. Deja, itin ženklaus jų pagausėjimo nebūta, pastebime tik keleivių persiskirstymą. Džiaugiamės situacija traukiniuose – keleivių jau vežama daugiau nei ikipandeminiais 2019 metais, taip pat – į Lietuvą atvykstančiais naujais, moderniais, žemagrindžiais traukiniais.
Metų pabaigoje Seimas priėmė Kelių transporto kodekso (KTK) pataisas, kurios skatins tarpsavivaldybinio susisiekimo plėtrą, būtinų socialinių tolimojo susisiekimo maršrutų palaikymą, suteiks galimybę vietinio susisiekimo maršrutų atkarpomis keleivius vežti ne vien autobusais ar troleibusais, bet ir netradicinėmis keliams transporto priemonėmis, tokiomis kaip laivai, keltai, funikulieriai ar lynų keltuvai. Asociacija šioms pataisoms teikė savo motyvuotas pastabas, į kurias buvo atsižvelgta. Tai parodo, kad produktyvus bendradarbiavimas su socialiniais partneriais teisėkūroje naudingas ne tik vežėjams ar savivaldybėms – visų pirma jis naudingas keleiviams. Jų gerovė mums yra svarbiausia.
Gaila, bet vis dar traukiasi tolimojo susisiekimo tinklas, keleivių trečdaliu mažiau nei ikipandeminiais metais, nors esama ir teigiamų dalykų: vežėjai atidaro naujus maršrutus. Tai – gera žinia keleiviams. Vis dėlto galimybių, ypač – iš atokesnių šalies vietovių, pasiekti didmiesčius tebėra pernelyg mažai. Sudėtinga ir nuošalesnių kaimų gyventojams – priemiestinio transporto kai kur taip pat stinga. Tačiau tikimės, kad minėti įstatymų pakeitimai pagerins situaciją ir šioje srityje.
Mūsų įmonėms gera žinia tai, jog KTK paliktas ankstesnis amžiaus cenzas tolimojo susisiekimo maršrutais vežantiems autobusams. Jie ir toliau galės būti iki 14 metų senumo. Anksčiau numatytas cenzas – 10 metų – būtų dar labiau apsunkinęs tolimojo susisiekimo maršrutais vežančių įmonių veiklą. Naujas turistinis autobusas kainuoja labai brangiai, jų įsigijimas – didžiulė finansinė našta, o gerai prižiūrimi daugiau kaip 10 metų autobusai dar nėra nei morališkai, nei techniškai pasenę, keleivius jais galima vežti saugiai bei patogiai.
Ko labiausiai keleivių vežėjai pasigenda iš valdžios institucijų – tai viešojo transporto plėtros strategija, kurios iki šiol nėra. Ji padėtų subalansuoti situaciją, kad, gerinant ją vienoje srityje, nebūtų pakenkta kitai.
– Pastaruoju metu vis daugiau šalies autobusų parkų praneša apie įsigytus elektrinius autobusus. Ar tai jau galima laikyti tam tikru proveržiu Lietuvai žengiant žaliojo kurso keliu?
– Šiais metais elektrinių autobusų kiekis Lietuvoje išaugo beveik dvigubai – nuo 170 iki 310. Dar bent 50 ar 60 elektrinių autobusų pasieks įvairias savivaldybes artimiausiais mėnesiais. Taip, tai proveržis.
Ypač daug elektrinių autobusų važinėja uostamiestyje – apie 120, vien tik elektriniais autobusais vežami Druskininkų gyventojai ir svečiai.
Džiugu, kad atsinaujina ir rajonų autobusų parkai – nuo lapkričio elektriniais bei varomais alternatyviais sintetiniais degalais autobusais vežami ir Alytaus rajono gyventojai.
– Ar tai reiškia, kad keleivių vežėjai gali tikėtis įsigyti ir įvairesniais ekologiškais degalais – tokiais kaip biometanas, biodyzelinas ir kt. – varomų transporto priemonių?
– Taip, įstatymuose taršūs dyzeliniai autobusai gali būti keičiami ne tik į elektra ar vandeniliu, bet ir varomus kitais alternatyviais degalais, tokiais kaip biometanas ar sintetiniai, iš biologinės kilmės žaliavų išgaunami degalai. Vis dėlto skatinamas tik elektra ir vandeniliu varomas transportas.
Keleivių vežėjų nuomone, reikėtų rasti balansą tarp elektra, biometanu ir sintetiniais degalais varomų transporto priemonių panaudojimo. Nereikėtų siekti, kad keleivius vežtų vien tik elektriniai autobusai – įvairesnės degalų rūšys užtikrintų didesnį saugumą, ypač – kilus grėsmėms. Tai akivaizdžiai demonstruoja Ukrainos karo patirtis.
Tokie miestai kaip Marijampolė, Klaipėda, Kaunas atnaujina ir biometanu varomus autobusus, tai gera rizikų diversifikavimo praktika. Gaila, bet tokiam transportui įsigyti nėra ES paramos.
Asociacijos manymu, sintetinių degalų panaudojimo plėtra turi taip pat atrasti savo vietą, nes prireikus šiuos degalus galima pakeisti dyzelinu. Taip, jis taršus, bet tai gali padėti gelbėti žmonių gyvybes. Net ir taikos metu aktualios skirtingos degalų rūšys – technologijos vystosi sparčiai, galima tikėtis proveržio ir kitomis kryptimis.
– Atsiranda vis daugiau pranešimų apie viename ar kitame rajone ar mieste diegiamą nemokamą viešąjį transportą. Kaip asociacija vertina šias iniciatyvas?
–Vertiname nevienareikšmiškai. Viena vertus, žmonėms nemokamas transportas yra gera žinia, jie turi galimybę dažniau juo naudotis. Statistika rodo, jog, įdiegus nemokamą viešąjį transportą, keleivių padaugėja 15-–20 proc., tokiu būdu savivaldybėms atsiranda poreikis dažninti eismą ar vežti keleivius didesnės talpos autobusais.
Vis dėlto lazda turi du galus. Nemokamas viešasis transportas rajonuose daug prisidėjo prie tolimojo transporto maršrutų nykimo. Jau kone visų Žemaitijos savivaldybių gyventojai turi galimybę važiuoti rajonuose ar miestuose nemokamai – tolimojo susisiekimo autobusais ten vežti keleivius vis mažiau apsimoka.
– 2025-aisiais nesyk vyko svarstymai dėl vadinamosios 50 proc. taisyklės tolimajame susisiekime. Asociacijos pozicija – panaikinus šią taisyklę, tolimojo susisiekimo maršrutai trauktųsi dar labiau?
– Po vienos iš šalies asociacijų siūlymo, buvo užsimota keisti KTK ir naikinti minėtą taisyklę. Vis dėlto mums kartu su Lietuvos savivaldybių asociacija pavyko įrodyti, kad ji KTK įrašyta ne veltui: jei tolimojo susisiekimo rinka būtų visiškai liberalizuota, visi galėtų važiuoti ten, kur nori, vežėjai rinktųsi tik pelningus maršrutus.
Juose, be abejo, eismo sąlygos pagerėtų, gal ir kaina sumažėtų, bet nuostolingi maršrutai, kuriuos šiuo metu keleivių vežėjai dengia pelningųjų sąskaita, tiesiog nunyktų ir tai būtų didelė žala, ypač, pasienio savivaldybių gyventojams.
– Keleivių vežėjai nemažai darbavosi ir dėl e-tolling rinkliavos. Kaip situacija šioje srityje?
– Baiminamės, jog, pradėjus veikti e-tolling, tolimojo susisiekimo maršrutais keleivius vežančioms įmonėms mokestis už naudojimąsi valstybinės reikšmės keliais didės nuo kelių iki kelių dešimčių kartų. Tuo pačiu vežėjams neišvengiamai tektų branginti autobusų bilietus, tai skaudžiai atsilieptų keleiviams.
Kol kas neaišku, kokie bus rinkliavos dydžiai, kiek tolimojo susisiekimo maršrutais keleivius vežantiems vežėjams mokestis didės, kaip jis bus susijęs su ekologija. Jei rinkliava didėtų drastiškai, tai, be abejo, taip pat prisidėtų prie tolimojo susisiekimo tinklo susitraukimo.
Lengvata tolimojo susisiekimo maršrutais keleivius vežantiems autobusams buvo įtvirtinta dar 2020-aisiais, bet dabar panaikinta. Ne kartą rašėme įvairioms institucijoms, dalyvavome diskusijose, argumentavome, klausėmės argumentų, tačiau iki šiol nesuprantame, kodėl tolimajame susisiekime lengvatos atsisakyta. Valstybė tarsi deklaruoja siekį kuo daugiau žmonių persodinti iš nuosavų automobilių į viešąjį transportą, o mokestinė našta didinama būtent jam…
– Kokius dar 2025-ųjų asociacijos darbus išvardintumėte?
– Organizuojame gyvus ir nuotolinius vežėjų susitikimus, kuriuose aptariame aktualius klausimus, diskutuojame dėl viešojo transporto perspektyvų ir plėtros krypčių.
Be kitų klausimų, nemažai laiko skyrėme išmaniųjų kasos aparatų diegimui, vidaus sandorių ir tiesioginių sutarčių problematikai, aiškinomės situaciją su valdžios institucijomis, vežėjais.
Surengėme išvyką į „Busworld Europe“ parodą Briuselyje, kur mūsų nariai galėjo susipažinti su jau esančiomis ar artimiausiu metu pasirodysiančiomis autobusų pasaulio naujovėmis.
Galiu pasidžiaugti, kad keleivių vežėjų pozicijos daugeliu aktualių klausimų sutampa, nesvarbu, kokioms asociacijoms jie priklauso. Norėtųsi tokios pat vienybės ir ateityje.
– Ir pabaigai: ko palinkėtumėt ateinančiais asociacijos nariams?
– Tradiciškai: prasmingų darbų, daugiau maršrutų, daugiau naujų autobusų, daugiau keleivių. Vežėjams, kaip ir keleiviams, svarbu pastovumas. Norėtųsi, kad įstatymais nebūtų gadinama tai, kas gerai veikia. Taigi – daugiau stabilumo ir valdžios institucijų įsiklausymo į mūsų nuomonę.
– Dėkoju už pokalbį.
Lina Jakubauskienė
Autorės nuotrauka